Renginyje dalyvauja jaunasis Lietuvos talentas, Rostropovičiaus fondo stipendininkas, atlikėjas Simonas Poška. Jaunasis atlikėjas 2018 m. gavo Lietuvos Respublikos Prezidentės apdovanojimą už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. pripažintas jaunuoju talentu, apdovanotas Mažojo Kristoforo apdovanojimu.
Gražina Vitartaitė gimė 1942, Krekenavoje, Panevėžio rajone. 1957-1960 m. mokėsi Kauno dailės mokykloje, 1966 m. baigė monumentaliąją tapybą Valstybiniame Dailės institute (dabar Vilniaus Dailės akademija). Nuo 1970 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė; 1980 – 1989 m. – Valstybinio dailės instituto Tapybos katedros vyr. dėstytoja, docentė, katedros vedėja; Surengė per 30 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo bendrose menininkų parodose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Austrijoje, Vokietijoje, JAV. Dailininkės tapybos darbų yra įsigiję Vilniaus ir Kauno muziejai, Rusijos Dailės fondas, LR fondas, LR Vyriausybės Baltijos poilsio namai, privačios meno galerijos, kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Suomijoje ir kitur.
„...Vienas svarbiausių šios menininkės bruožų yra gilus atsakomybės jausmas, nenorint paklusti lėkštai ir paviršutiniškai madai, kurią mėgina diktuoti neišmanėlių užgaidoms paklūstanti komercija. Šiuo požiūriu, G.Vitartaitė ištikima rimtas estetines vertybes palaikančiai bei saugančiai tradicijai, kuri grindžiama poetišku subjekto santykiu su gamta, grožio, harmonijos ir saiko teigimu.
Autorei svetima žmogaus orumą bei dvasinį integralumą pažeidžianti tendencija šiuolaikinėje dailėje, todėl ji nenori nieko gąsdinti ar šokiruoti, bet kviečia ramiai estetinei meditacijai, kupinai džiaugsmo, vidinės dermės, svaiginančio laisvės pojūčio.
Nors peizažas dažnai tėra prielaida subtiliems sielos virpesiams, raiškos pavidalo ieškančioms mintims, emocijoms perteikti, menininkė išsaugo intymų santykį su išorine tikrove ir jį brangina, neleisdama sau nuslysti į atsietų mentalinių abstrakcijų sritį. Jai rūpi išgyventi estetinę gamtos ir ją stebinčio subjekto vienovę, kuri nėra monotoniška, bet pilna įvairiausių detalių, spalvinių niuansų, romantiškų pajautų.
Nesuklysime tardami, kad G.Vitartaitės darbai yra tarsi meniniais vaizdais perteiktos muzikinės improvizacijos, virstančios savotišku himnu pasauliui ir jame su savo būties paslaptimi žaidžiančiam žmogui. Todėl meilės grožiui menininkė nedeklaruoja tiesmukiškai – jai svetima socialinė didaktika, kadangi jūros ošimo ir vėjo dvelksmo neįmanoma pateikti manifestais“, – taip apie dailininkę kalba Algis Uždavinys.
G.Vitartaitės tapybos darbų paroda veiks iki gegužės 31 d. Renginys nemokamas.
