S.Ezekiel paveikslus kuria į pagalbą pasitelkdama specialiai tam sukurtą kompiuterinę programą, kuri itin detaliai seka jos akių judesius ir jais remdamasi nupiešia tai, ką menininkė yra sumaniusi.
Akių judesius sekanti technologija suteikia galimybę S.Ezekiel išreikšti savo meninę kūrybą, ko įprastai ji padaryti negalėtų, kadangi moteris serga šonine amiotrofine skleroze, dažnai vadinama Lou Gehrig'o liga.
Tai progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri veikia smegenų ir stuburo nervų ląsteles, būtent dėl šios ligos menininkė visiškai negali pajudinti rankų.
Iki 2000 metų Sarah Ezekiel nejautė visiškai jokių šios ligos simptomų. Tačiau sulaukusi 34-erių metų ir būdama nėščia su savo antruoju vaiku, ji pajuto silpnumą kairėje rankoje ir pati pastebėjo nerišlumą savo kalboje. Jau po keletos mėnesių, jai buvo diagnozuota šoninė amiotrofinė sklerozė. Nėra jokių vaistų šiai būklei išgydyti.
„Mano gyvenimas iki šios ligos buvo visiškai normalus. Aš buvau mama, gamindavau valgyti, tvarkydavau namus ir reguliariai vaikščiodavau į sporto klubą. Pirmieji penkeri metai po diagnozės buvo labai sunkūs, jaučiausi be galo vieniša“, – pasakoja menininkė.
Šiandien moteris negali nei šnekėti, nei judėti, tačiau sako, kad jos gyvenimui prasmės įkvėpė technologijos.
Sarah Ezekiel naudojasi įmonės, kuri specializuojasi kurdama akių judesio programas, leidžiančias neįgaliesiems bendrauti, sukurta programa.
Naudodamasi šia programa, S.Ezekiel gali ne tik tapyti, bet ir rašyti, taip pat naršyti internete ir netgi naudotis socialiniais tinklais.
„Eye Gaze“ yra viena iš daugelio programų pagalbinių technologijų rinkoje. Stephenas Hawkingas, kuris taip pat sirgo šia liga, taip pat galėjo bendrauti tik naudodamasis panašia technologija.
Sarah Ezekiel, kuri meną studijavo dar jaunystėje, naudodamasi „Eye Gaze“ programa tapyti pradėjo 2012 metais.
Jos darbai parodose demonstruoti buvo ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet net ir Katare. Nepaisant to, menininkė tikina iki galo dar neįvaldžiusi šios programos ir sako, kad nuolat atranda vis naujų technikų.
„Kai aš kuriu, aš būnu visiškai susitelkusi į savo darbą. Tuomet dingsta ir visos mano problemos“, – pasakoja ji.
Kompiuteriu sukurto meno istorijos pradžia siekia dar 1950 metus, kuomet darbai buvo tiek kūrybos, tiek inžinerijos išraiška. Laikui bėgant algoritmais pagrįstos figūros leido programinei įrangai pasiekti dar didesnį tikslumą, o kompiuterio ekranas tapo skaitmenine drobe.
„Keisčiausias dalykas, kad mano tapybos stilius visiškai nepasikeitė. Darbai, kuriuos aš nutapau akimis, puikiai atspindi tuos, kuriuos aš anksčiau nutapydavau rankomis“, – pasakoja menininkė.
Ji tikisi, kad šalyje atslūgus koronaviruso pandemijai, jai dar pavyks surengti savo darbų parodą Didžiojoje Britanijoje.
