Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 metais, pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną.
Kaip pasakojo parodos kuratorė dr. Aldona Snitkuvienė, įsikūręs viloje Smėlio (dabartinėje Griunvaldo) gatvėje Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.
Muziejaus erdvės nukelia į Tilmansų namus
Muziejaus ekspozicinėse erdvėse lankytojams atsiveria to meto turtingos Kauno šeimos gyvenimas. Pravėręs salės duris gali pasijusti įsėdęs į laiku atgal gabenančią laiko mašiną ir esantis Tilmansų namuose, kuriuose – išskirtinis ir prabangus interjeras, meno kūriniai.
Į Tilmansų namus nukelia ir detalės, pavyzdžiui, arbatos servizas, kiti šiuose namuose buvę asmeniniai jų daiktai.
Beje, Tilmansai nebuvo kolekcionieriai: dvejose muziejaus salėse esantys eksponatai buvo jų namuose nei kaip kolekciniai, tačiau kaip buities ir interjero detalės.
Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose, kuris iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą.
Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių.
Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius - kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei.
Pajuto atradimo džiaugsmą
Parodos kuratorė dr. A.Snitkuvienė sako, kad daugiau nei prieš ketverius metus pasijutusi panašiai, kaip profesorius Liudas Mažylis, atradęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto originalą.
„O aš atradau nacionalizavimo aktą – šių daiktų registrą. Žinoma, buvo didelis atradimo džiaugsmas.
Žinoma, buvo didelis atradimo džiaugsmas.
Kartais žmonės nežino ir nesupranta, kokį darbą mes atliekame. Mano viena bičiulė sakė, kad geras mano darbas: sėdėti muziejaus salėje ir žiūrėti į gražius paveikslus. Toli gražu.
Viena iš sudėtingiausių muziejininkystės sričių yra tyrinėjimas, rinkinių istorijos. Muziejuje dirba žmonės, turintys mokslinius laipsnius. Mes, muziejininkai, esame detektyvų mėgėjai. O istorijų šiame darbe būna įvairių“, – lydėdama po muziejaus erdves pasakojo A.Snitkuvienė.
Apie vertybių, saugomų Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, priklausomybę Tilmansų šeimai sužinota tik tada, kai Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos Dokumentų skyriuje buvo atrastas Kultūros paminklų apsaugos įstaigos 1941 m. sudarytas Tilmansų turto, buvusio viloje Smėlio g. 16, registras.
Sužinota, kad dalį surašytų vertybių buvo leista Marijos ir Kurto Tilmansų sūnui Herbertui išsivežti į Vokietiją, dalį jis pats padovanojo Kauno valstybiniam kultūros muziejui.
Vertingiausiems dailės ir kultūros požiūriu objektams leidimas neišduotas, todėl jie pervežti į Kauno valstybinio kultūros muziejaus patalpas.
Pokario metais praradus patekimo į muziejų dokumentus, parvežti eksponatai prarado ir savo istoriją. Tik atradus Kultūros paminklų apsaugos įstaigos registrą, atsirado ir galimybė atlikti eksponatų identifikavimą ir atkurti jų istoriją.
Seniausias eksponatas – lėkštė
Tarp eksponatų taip pat yra įspūdingos vazos, sietynai. Seniausias identifikuotas eksponatas – lėkštė, kuri pagaminta maždaug 1740-1745 metais.
Įvairūs buityje naudoti daiktai pagaminti Vokietijoje, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje.
A.Snitkuvienė pastebi, kad kai kurie jų turi Rytų šalims būdingas formas, tačiau vakarietišką dekoravimą.
Eksponatų paruošimas tęsėsi ilgai. Pavyzdžiui, širma buvo restauruojama net trejus metus, o į muziejų restauratoriai ją atvežė likus vienai dienai iki parodos atidarymo.
Parodoje pristatoma 19 grafikos darbų, dvi skulptūros, o vyrauja taikomoji dailė.
Pristatoma ir monografija
Parodai A.Snitkuvienė ruošėsi ketverius metus.
„Šios parodos nebūtų buvę, jei nebūčiau pasėdėjusi archyvuose, nebūčiau dirbusi randant dokumentus, po to pagal juos identifikuojant eksponatus, išsiaiškinant, kam jie priklausė.
Pavyko gauti senų laikraščių, tad kai kurie eksponatai identifikuoti ir pagal nuotraukas“, – pasakojo muziejaus darbuotoja.
Kalbėdama apie parodą A.Snitkuvienė sako, kad viskas, kas čia yra, labai artima kauniečiams: „Buvo atverstas nežinomas Kauno istorijos puslapis“.
Šiuo metu pristatomi ne tik eksponatai, tačiau ir parodos kuratorės parengta monografija „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“.
Paroda M.Žilinsko dailės galerijoje veiks iki spalio 20 dienos.
Apie Tilmansus
Trijų Tilmansų šeimos kartų atstovai pasižymėjo ne tik kaip sėkmės sulaukę pramonininkai, bet ir kaip gabūs prekybininkai.
1893 m. senojo „Vulkano“ bazėje Richardas Tilmansas įkūrė bendrovę „Br. Tilmansai ir Ko“, gaminusią vinis, varžtus, sraigtus, vielą ir kitus metalo dirbinius.
Brolių Tilmansų įkurti geležies dirbinių ir statybinių medžiagų Prekybos namai „Br. Tilmansai ir Ko“ veikė 1894–1940 m.
Tilmansai aktyviai veikė ir finansų srityje: dalyvavo steigiant Lietuvos komercijos banką ir draudimo bendrovę „Lietuvos Lloydas“.
1921 m. įsteigė akcinę bendrovę „Tilka“ gaminusią degtukus, baldus, šokoladą ir saldainius, o vėliau tik saldainius, šokoladą ir kakavą.
Sudėtingų istorinių aplinkybių laikotarpiu Tilmansų šeimos veikla įvairiose sferose atskleidė ir savitą Kauno istorijos puslapį.
