Nors kovą buvo skelbta, kad 17-oji Architektūros bienalė, lydima šūkio „Kaip mes gyvensime kartu?“, yra perkeliama į rudenį, tačiau šį pirmadienį buvo priimtas sprendimas atidarymą perkelti į kitus metus ir bienalę organizuoti gegužės-lapkričio mėnesiais, nes, pasak organizatorių, per tokį trumpą laiką neįmanoma suorganizuoti sudėtingos pasaulinės parodos, turint omenyje iškilusius sunkumus, pasauliui tebekovojant su koronaviruso pandemija ir jos pasekmėmis.
Kultūros tarybos sprendimu, Lietuvai Architektūros bienalėje atstovaus Julijono Urbono ir viešosios įstaigos „Rupert“ projektas „Planeta iš žmonių“, kuriame pristatoma kosminės architektūros vizija.
J.Reklaitė: gamybos klausimus perplanuojame trečią kartą
Kaip 15min sakė J.Reklaitė, sužinojus naujieną apie sprendimą perkelti bienalę į kitus metus aplankė dvejopos nuotaikos.
„Iš vienos pusės, visus ištiko šokas, kad tai įvyko. Iš kitos pusės, tai buvo galima nujausti. Paskutinius porą mėnesių kai kurios šalys aktyviai įsijungė, užduodamos klausimus bienalei, siūlydamos variantus dėl jos nukėlimo, klausdamos, kokie bus saugumo reikalavimai, jei bienalė vis tik nebus atšaukta, ir ar ji galės pasirūpinti dalyviais, jei kils antra viruso banga ir pan.
Tarpusavy šalys bediskutuodamos iš pradžių manė, kad bienalė greičiausiai bus nukelta, bet po kurio laiko atėjo susitaikymas – kad net ir bienalę nukėlus, niekas neišsispręs, tad greičiausiai reiks joje dalyvauti. Tuomet lieka tik klausimas, kaip turime prisitaikyti. Todėl į dalyvių susirinkimą ėjome su nuostata, kad sužinosime daugiau informacijos apie tai, kaip reikės prisitaikyti, ir staiga paaiškėja, kad bienalė yra metams nukelta“, – sakė J.Reklaitė.
Anot jos, šalys džiaugėsi ir sveikino bienalės organizatorius su priimtu sprendimu: „Tačiau kaip toliau persiorientuoti ir persiplanuoti – čia jau kitas klausimas, tam reikia daugiau laiko.“
Pasak J.Reklaitės, kai kurios šalys jau yra išsiuntusios savo projektus į Veneciją, tad, palyginus, Lietuva yra pakankamai geroje situacijoje.
Vis tik pasiteiravus, ar dėl sprendimo perkelti bienalę Lietuvos paviljono organizatoriai patirs finansinių nuostolių, J.Reklaitė teigia, kad tai įvertinti kol kas sudėtinga: „Tiesioginiai finansiniai nuostoliai, jeigu ir yra, yra nedideli. Bet faktas tas, kad kai projektas išsitempia laike, jis elementariai tampa brangesnis. Žmonės prie jo dirba ne pusę metų ir ne metus, o, šiuo atveju, pusantrų.
Mes trečią kartą perplanuojame gamybos klausimus. Jau turėjome ant sutarčių dėti parašus prieš praeitą nukėlimą, dabar vėl pasiekėme tą stadiją ir bienalė nukeliama. Tai irgi reikalauja resursų. Be to, visos kainos yra nestabilios. Atsiranda labai daug netikrumo. Bet aš tikiu, kad jei bendradarbiausim su Kultūros taryba, rasim būdus, kaip lėšas kompensuoti. Ir kaip išlaikyti dėmesį paviljonui dar metus laiko, nes šiokia tokia komunikacija jau prasidėjo. Visa tai reiks persiplanuoti. Ir tai turbūt yra didžiausias nuostolis, nors jis ir nėra tiesioginis”, – sako Lietuvos paviljono komisarė.
Kaip projektui rasti naujų resursų? Atsakydama į šį klausimą J.Reklaitė teigia: „Privačių rėmėjų paieška sulig pandemijos pradžia sustojo. Tikiu, kad ji atsigaus, kai vėl viskas atsigaus, tačiau dabar tai labai sunku prognozuoti. Su Kultūros taryba kalbėsime, nes tai, manau, yra politinis klausimas – kaip šalis reaguos ir ką mes dabar darysim? Pati bienalė, pagal ankstesnį planą, turėjo vykti tris mėnesius, dabar, ją perkėlus, ji vyks šešis mėnesius. Ir tai yra didelis skirtumas – paviljono priežiūros, žmonių išlaikymo ir t.t. Mums prireiks laiko visus šiuos dalykus persiplanuoti.“
Vis tik J.Reklaitė teigia, jog yra pozityvioji šio klausimo pusė: „Metais ilgiau veiks mūsų „Auksinis liūtas“, nes naujo liūto kitoje bienalėje reiks palaukti dar metus.“
Lietuvos kultūros taryba: ieškosime geriausio sprendimo
Lietuvos kultūros tarybos (LKT) Administracijos direktorius Mindaugas Bundza 15min teigė, jog metams nukėlus Architektūros bienalę į pasikeitusią situaciją bus atsižvelgta.
„Vertinsime pasikeitusias aplinkybes, taip pat LKT turimus (ar būsimus) resursus bei paviljono poreikius ir, tikime, rasime geriausią tai situacijai sprendimą. Nematant konkrečių skaičių iš paviljono organizatorių daugiau komentuoti būtų sudėtinga. Tą, manau, darbine tvarka darysime artimiausiu metu“, – sako M.Bundza.
Lig šiol Lietuvos nacionalinio paviljono projekto pasirengimui ir jo įgyvendinimui Venecijos architektūros bienalėje, kurioje Lietuva dalyvaus trečią kartą, skirta 173 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų.
Pavėlinus Architektūros bienalės startą, 59-oji Venecijos meno bienalė, turėjusi vykti 2021-aisiais, turės būti perkeliama į 2022-uosius. Lietuva praėjusią savaitę paskelbė konkursą nacionaliniam paviljonui – ar pasikeitus aplinkybėms keisis ir konkurso sąlygos? Galbūt konkursas bus nukeltas arba pratęstas? M.Bundza sako, jog šis klausimas bus keliamas artimiausiame Kultūros tarybos posėdyje kitos savaitės pradžioje.
„Kol kas visi variantai galimi, įskaitant ir jūsų minimus termino pratęsimo ar konkurso nukėlimo. Suprantame, kad Nacionalinio paviljono projektas yra labai specifinis ir reikalaujantis išskirtinių tiek kūrybinių, tiek administracinių resursų, tad priimant sprendimą reikia matyti visas perspektyvas“, – teigia M.Bundza.
