Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paaiškėjo, kas tapo 59-osios Venecijos meno bienalės žiuri

Kovo 24 d. Venecijos bienalės direktorių taryba, remdamasi meno vadovės Cecilijos Alemani rekomendacija, paskyrė 59-osios Venecijos meno bienalės tarptautinę žiuri. Ją sudaro 5 nariai, kurie šįmet taip pat vertins ir Lietuvos paviljono parodą.
Auksinis liūtas
Auksinis liūtas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Visas naujienas apie Venecijos bienalę skaitykite 15min.

Tarptautinė žiuri skirs „Auksinį liūtą“ už geriausią nacionalinį dalyvavimą, „Auksinį liūtą“ už geriausią tarptautinės parodos „Svajonių pienas“ dalyvį, „Sidabrinį liūtą“ už perspektyvų jauną tarptautinės parodos „Svajonių pienas“ (angl. „The Milk of Dreams“) dalyvį.

Apdovanojimų ceremonija vyks per oficialų 59-osios parodos atidarymą 2022 m. balandžio 23 d., šeštadienį „La Biennale di Venezia“ būstinėje „Ca' Giustinian“. Tą pačią dieną paroda bus atvira visuomenei nuo 11.00 val.

Komisijos nariai

Adrienne Edwards paskelbta žiuri pirmininke. Ji yra Engell Speyer kuratorė ir Whitney meno muziejaus JAV kuratorinių reikalų direktorė bei viena iš 2022 m. Whitney bienalės kuratorių. Anksčiau ji dirbo „Performa“ kuratore Niujorke ir „Walker Art Center“ kuratore Mineapolyje. Be tarpdisciplininių performansų užsakymų ir kuratorinių projektų, ji dėsto meno istoriją ir vizualines studijas Niujorko universitete ir Naujojoje mokykloje, daug rašo įvairiems leidiniams.

Lorenzo Giusti yra „GAMeC“ Bergame direktorius. Meno istorikas ir kuratorius, 2012–2017 m. jis dirbo MAN muziejaus Nuoro mieste direktoriumi. Jis rengė parodas ir redagavo knygas, skirtas žymiausioms XX a. meno asmenybėms ir šiuolaikiniams tarptautiniams menininkams, bendradarbiavo su daugeliu institucijų Italijoje ir kitur. Jis yra Italijos šiuolaikinio meno muziejų asociacijos AMACI prezidentas.

Julieta González yra Inhotim instituto Brazilijoje meno vadovė. Ji taip pat dirba kaip kuratorė, jungianti antropologiją, kibernetiką, architektūrą, ekologiją ir vizualiuosius menus. Tą darė ir tokiose institucijose kaip „Tate Modern“, Tamajo, San Paulo, Karakaso, Bronkso meno muziejuose. Ji yra paskelbusi daugybę esė parodų kataloguose ir periodiniuose leidiniuose.

Bonaventure Soh Bejeng Ndikungas yra nepriklausomas kuratorius, autorius ir biotechnologas. Jis yra „SAVVY Contemporary“ Berlyne įkūrėjas ir meno vadovas, taip pat yra kas ketverius metus vykstančios šiuolaikinio meno parodos „sonsbeek 20-24“ Arnheme (Nyderlandai) meno vadovas. Jis yra Berlyno Veisenzės meno mokyklos erdvinių strategijų magistro programos profesorius. Nuo 2023 m. eis Velto kultūros namų Berlyne direktoriaus pareigas.

Susanne Pfeffer yra Kunsto modernaus meno muziejaus direktorė. Ji taip pat direktoriavo Fridericianum muziejuje Kaselyje, buvo KW šiuolaikinio meno instituto Berlyne vyriausiąja kuratore, Künstlerhaus Bremene meno vadove. S.Pfeffer kuravo Šveicarijos paviljoną 2015 m. „Arte“ bienalėje. Bienalėje „Arte 2017“ jos pristatymas Vokietijos paviljone buvo apdovanotas „Auksiniu liūtu“ už geriausią nacionalinį dalyvavimą.

Kaip rašė 15min, balandžio 21 d. Venecijos meno bienalėje duris atvers Lietuvos paviljonas, kuriame bus pristatytas menininko Roberto Narkaus projektas „Gut Feeling“, organizuojamas Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) Vilniuje.

Tai kompleksiškas kūrinys, įsiliesiantis į vietinį miesto gyvenimą, bus įkurdintas viename paskutiniųjų negentrifikuotų Venecijos skverų Castello rajone, buvusios skalbyklos ir kepyklos patalpose. Čia iki pat bienalės pabaigos lapkričio 27 d. veiks siurrealistinis jūržolių gamybos kooperatyvas.

Pastarųjų savaičių įvykiai paskatino dar kartą apmąstyti, kuo šių dienų kontekste svarbūs kūrybos procesai, kaip jie reflektuoja mūsų dabartį ir kokią atsakomybę neša menininkai.

„Paviljoną pradėjome kurti kiek atslūgus pirmajai koronaviruso bangai, o jo atidarymui ruošiamės siaubingo ir nepateisinamo Rusijos vykdomo karo Ukrainoje akivaizdoje. Tai neišvengiamai daro įtaką projekto vystymui ir esmei. Šių sukrečiančių įvykių kontekste dar svarbiau pergalvoti, kaip mes galime kartu tvariau gyventi ir dirbti, ir kaip artimiausia mūsų aplinka bei joje esančios tiek žmogiškosios, tiek kitokios gyvybės ir negyvybės formos gali padėti mums to pasiekti. Tai yra šio projekto idėjinė šerdis,“ – pasakoja šių metų Lietuvos paviljono kuratorė Neringa Bumblienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?