Naujienų portalas JP pabandė pasiaiškinti, ar apdrausti Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Dailės galerijos eksponatai. Paaiškėjo, kad ne – kultūros įstaigos neturi tiek lėšų, kad galėtų apdrausti sukauptus vertingus eksponatus.
Draudimas – prabangos dalykas
Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas aiškino, esą pernelyg atvirauti apie eksponatų draudimą negali.
Nuostoliai, kuriuos Rumšiškių liaudies buities muziejus patyrė dėl sudegusių dviejų 20 amžiaus pradžios statybos pastatų, kurie atvežti iš Mažosios Lietuvos, gali siekti beveik 45 tūkst. eurų.
„Negaliu sakyti, – puse lūpų kalbėjo muziejaus direktorius. – Galiu tik tiek pasakyti, kad Lietuvos muziejuose eksponatai nedrausti. Pirmiausia reikėtų įvertinti eksponatus ir tik po to drausti. Muziejui draudimas, manau, galėtų kainuoti 10–20 tūkst. eurų. Kitas dalykas, nežinau, kokia draudimo įstaiga imtųsi drausti eksponatus? Tiesa, bene prieš 10 metų į Latviją iš muziejaus vežėme eksponatą, tai jį viena draudimo bendrovė ryžosi drausti. Draudimas kainavo per tūkstantis litų.“
Anot Kraštotyros muziejaus direktoriaus, neverta net bandyti kalbėti apie Savivaldybės biudžetinės įstaigos eksponatų draudimą.
„Mums vos užtenka lėšų įpirkti restauracijai priemones, eksponatų saugyklai tinkamai įrengti arba naujiems eksponatams nusipirkti. Muziejaus metinis biudžetas – per 300 tūkst. eurų ir papildomai pinigų draudimui pastaruoju metu iš Savivaldybės neprašėme“, – aiškino A.Astramskas.
Eksponatų gausa
Šiuo metu Panevėžio kraštotyros muziejaus fonduose saugoma per 107 tūkstančiai eksponatų. Senųjų liaudies skulptūrų kolekciją sudaro per 140 darbų. Jie pradėti kaupti tik įkūrus muziejų – 1925 metais. Didžiausia dalis sukaupta iki Antrojo pasaulinio karo.
Kolekcijoje daugiausia skulptūrų iš buvusios Panevėžio apskrities apylinkių: Kupiškio, Šeduvos, Rozalimo (dabar Radviliškio r.), Pušaloto (dab. Pasvalio r.), Troškūnų (dab. Anykščių r.), Lėno (dab. Ukmergės r.), Ramygalos, Karsakiškio, Smilgių (Panevėžio r.) ir kitų rajonų.
Fondai nedrausti
Dailės galerijos vadovas Egidijus Žukauskas sakė, kad ir galerijos eksponatai nedrausti.
„Fondai nedrausti. Domėjausi, kuri Lietuvos draudimo bendrovė sutiktų drausti dailės kūrinius. Deja, tokios praktikos nėra, kad būtų draudžiami Dailės galerijos fondai. Tiesa, kartais patys dailininkai draudžia savo kūrinius. Pavyzdžiui, Marko Rothko meno centras Latvijoje eksponavo garsaus norvegų dailininko Edvardo Munko paveikslą. Tai jis buvo apdraustas tūkstantinėmis sumomis. Draudimu pasirūpino Norvegijos ir Latvijos vyriausybės. Meno kūrinių draudimas – brangus“, – aiškino Dailės galerijos vadovas ir pridūrė, kad dailininkų parodos galerijoje nėra apdraustos, bet rizikos faktorius nustatomas sudarant abipusę sutartį.
Nuostolius atlygins festivalis
Nuostoliai, kuriuos Rumšiškių liaudies buities muziejus patyrė dėl sudegusių dviejų 20 amžiaus pradžios statybos pastatų, kurie atvežti iš Mažosios Lietuvos, gali siekti beveik 45 tūkst. eurų.
Kaip BNS teigė Liaudies buities muziejaus direktorės pavaduotojas bendriesiems ir ūkio reikalams Antanas Andriulaitis, paskutinis šių pastatų įkainavimas atliktas dar 2014 metų spalio mėnesį.
Dalis sudegusių pastatų – 1904-1910 metais statytas gyvenamasis namas (stuba) buvo įvertintas beveik 42 tūkst. eurų (145,2 tūkst. litų), o tvartas tik 3,3 tūkst. eurų (11,5 tūkst. litų).
Nuostolius dėl sudegusių Rumšiškių liaudies buities muziejaus pastatų atlygins festivalis „Granatos“ – tai numato muziejaus sutartis su festivaliu.
Kauno ugniagesiai sako nustatę, kad gaisras kilo ne dėl pastate buvusių prietaisų ar kitų gedimų, o dėl išorės poveikio.
