Pasveikinusi trakiečius, Irena Mikuličiūtė priminė, kad pripažinimas ir sėkmė neužgriūna nuo pirmųjų dienų. Patyrė tai ir Trakų galerijos „Fojė“ vadovė Edita Tamulytė, per trejus metus parengusi kelias dešimtis ekspozicijų, atradusi naujų meno pasaulio veidų.
Ties katastrofos slenksčiu
Parodos “Išgirsk upės dainą” pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Tai vaizdinga metafora vedusi plenero dalyvius į apmąstymus ne tik apie Lietuvos, bet ir visos planetos komplikuotą ekologinę situaciją.
Irenos Mikuličiūtės Mikos, Rūtos Eidukaitytės, Lilijos Valatkienės, Daivos Kairevičiūtės, Gintauto Vaičio, Romano Averincevo, Sigito Straigio tęstinio dailininkų plenero “Dailininkų sodai 2021” kūrybos darbai yra individualia meninės raiškos kalba išreikšta nuomonė apie mūsų aplinkos ir sielos ekologiją.
Tęstinių plenerų ir parodos organizatorė Irena Mikuličiūtė sakė, kad žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotografinis leitmotyvas „Globalinis atšilimas. Diena po“ virto visų labai skirtingų kūrėjų bendros parodos pagrindine vinimi. Mūsų sielos ir aplinkos ekologinės problemos yra nedalomas vienis. Pasaulio likimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus.
„Greitoji mada“ ir su juo susijęs išteklių vartojimas beatodairiškai naikina pasaulį. Mano sukurtas filosofinis simbolis žymi dar neatpažintą/nepažintą būseną, į kurią judame be jokių stabdžių. Ištuštėjo pasaulis, padirbėjome iš peties tenkindami savo ego: iškirtome medžius, išgaudėme visas žuvis, sunaikinome žvėris ir paukščius. Dabar pilnom kišenėm pinigų sėdime savo apsauginiame kiaute ir dairomės kur čia nuvykus poilsiui... Tik nuvykti nebėra kur“, - taip savo kūrinį apibūdina Lilija Valatkienė.
Mįslingų labirintų meistrė
Šios parodos sumanytoją, ryškių potėpių charizmatišką asmenybę, dailės pedagogę Ireną Mikuličiūtę neįmanoma įsprausti į konkrečius rėmus. Ji nesiekia išskirtinumo, tačiau savo išvaizda, kūryba ir nuveiktais darbais laikoma ryškia Kauno figūra. „Mikuličiūtė-Mika priklauso XX a. pabaigos ekspresionistų kartai, susijusiai su Raimundo Mikšio, Alfonso Vilpišausko ir Arūno Vaitkūno kūrybos strategijomis. Be abejonės, šios tapytojos kūryba – kitokia negu kolegų <…> Tapytoja ištikima ekspresyviam potėpiui ir mįslingai abstrakcijai, kurie žiūrovą veda po meno labirintą tarp tamsos ir šviesos, horizontalės ir vertikalės, abstrakcijos ir figūratyvo“, – apie dailininkę rašo meno kritikas Astijus Krauleidis Vermontas.
Penktus metus nuo balandžio iki lapkričio grupė menininkų susirenka skulptoriaus Sigito Straigio sodyboje, esančioje Salupiuose (Jonavos raj.), kur intensyviai kuria, semdamiesi įkvėpimo iš supančios natūralios gamtos, joje tvyrančios ramybės ir harmonijos tiek Salupiuose, tiek išvažiuojamuose pleneruose į Trakus, Kalvius bei Viliūnus.
„Neris, tekanti visiškai šalia Sigito vasarnamio, įkvepia spalvinių dėmių žaismui darbuose, o netoliese esantis miškas – apgaubia raminančiais garsais. Nuo miestietiško gyvenimo ritmo nepabėgsime, tačiau būnat šioje sodyboje ir kuriant, kiekvienas turime galimybę pasijusti esantys gamtos dalimi“, – įspūdžiais dalinasi tapytojas Romanas Averincevas.
„Pleneras suburia menininkus ne tik kūrybai, bet ir patirties pasidalinimui, bendroms diskusijoms, bičiulystei“, – sako menininkų desantą iš įvairių miestų sukvietusi kuratorė Irena Mikuličiūtė–Mika.
Savo veiklą galerija plėtoja keliomis kryptimis: eksponuoja šiuolaikinių lietuvių ir užsienio dailininkų kūrinius, rengia konceptualias ir temines parodas, organizuoja įvairias akcijas, tarptautinius plenerus. „Galerijai ypač svarbi veiklos kryptis – edukacija“, - sakė jos vadovė ir siela – Irena Mikuličiūtė.
Galerija suruošė piešinių parodą Paryžiuje, „City des Arts“ (2019), grafikos ir Tarptautinėje bienalėje piešinių parodą Izraelyje 2018 metais. I.Mikuličiūtės galerija jau 20 metų Kauno mieste organizuoja piešimo akciją, skirtą iškiliam tarptautiniam džiazo festivaliui „Kaunas jazz ant grindinio“, kuriame kasmet dalyvauja 200 vaikų ir jaunuolių.
