Paroda „Jauni ir pašėlę“: stiliagos, pankai, hipiai ir sovietinė jaunystė

Parodoje taip pat galima išvysti LSSR KGB padalinių pažymas, pranešimus, ataskaitų ištraukas apie antisovietine veikla įtariamų jaunuolių stebėjimą bei profilaktinį darbą, antisovietinio turinio atsišaukimų skaitmenines kopijas, užrašų ant pastatų sienų nuotraukas.

Mada, muzika ir antisovietinė nuotaika

„Įvairių kartų jaunimo, protestavusio prieš suaugusiųjų diktuotas gyvenimo normas, judėjimai neaplenkė Sovietų Sąjungos. Totalitarinėje, nuo pasaulio „geležine uždanga“ atsitvėrusioje valstybėje vakarietiškų jaunimo subkultūrų ar madų sekėjai labai dažnai būdavo negailestingai persekiojami.

Asmeninio Silvijos Kurienės archyvo nuotr./Aleksandras Jegorovas-Džyza (centre, grojantis lūpine armonikėle) vaidybinio filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ filmavimo aikštelėje.

Viena seniausių subkultūrų ne tik SSRS, bet ir visame pasaulyje galima laikyti pokario metais pasirodžiusius stiliagas. Ryškių spalvų, neįprasto sukirpimo drabužiai, keistos šukuosenos, savitas žargonas, džiazo muzika, neslepiamos simpatijos Vakarų kultūrai ‒ pagrindiniai pokario ir vadinamojo Chruščiovinio atšilimo laikotarpio stiliagų bruožai, – taip Lietuvos ypatingojo archyvo svetainėje pristatoma paroda.

Ilgi plaukai, džinsai, pacifistinė simbolika, gėlėmis, spalvingais ornamentais papuošti drabužiai, roko muzika Lietuvoje pradėjo plisti apie 1967‒1969 m. Hipių įvaizdis, apranga, laikysena, žavėjimasis vakarietiška kultūra, drąsios diskusijos politiniais ir filosofiniais klausimais, užsienio radijo stočių klausymas, vengimas atlikti karinę tarnybą sovietų armijoje erzino sovietų valdžią. Po 1972 m. Kauno pavasario sovietinės represinės struktūros Lietuvos SSR pradėjo masinį ilgaplaukių persekiojimą.

1982 m. pabaigoje pradėję atsirasti pankai ir pankams prijautę jaunuoliai pasižymėjo radikaliomis antisovietinėmis nuotaikomis. Maždaug nuo 1983 m. pradžios iki 1986 m. šio judėjimo atstovai nuolat platindavo antisovietinio turinio lapelius, Vasario 16-osios išvakarėse Gedimino stulpais, Vyčio kryžiais ir įvairaus turinio šūkiais išmargindavo pastatų sienas.

LAsmeninio Vaidoto Jakubonio archyvo nuotr./Artūras Barysas-Baras (1954‒2005), kino menininkas, aktorius, režisierius, muzikos įrašų, knygų kolekcionierius, žmogus be kurio neįmanoma įsivaizduoti neformaliojo sovietinio Vilniaus. Ne vėliau kaip 1990 m. lapkričio 7 d.

Apie 1986‒1987 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjus pertvarkos procesui ir plačiau atsivėrus „geležinei uždangai“, tiek aprangos stiliumi, tiek įvaizdžiu, tiek pasaulėžiūra lietuviški pankai darėsi vis labiau panašūs į savo bendraminčius Vakarų šalyse. Atsirado naujų jaunimo subkultūrų: naujosios bangos (angl. ‒ „new wave“) bei elektroninės muzikos mėgėjai, ilgaplaukiai, juodas odines striukes vilkėję metalistai, pirmieji hip-hop’o subkultūros atstovai.“

Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Sovietinėje Lietuvoje veikusios neformalios jaunimo grupuotės

+55

Ketvirtadienį – lietuviško pankroko koncertas

Trečiadienį Vilniuje, Lietuvos ypatingojo archyvo edukacinėje salėje, 15 val. vyks šios parodos pristatymas bei apžvalginė ekskursija po Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų saugyklas.

Ketvirtadienį klube „Paviljonas“ muzikantai organizuos istorinį-dokumentinį koncertą „Festivalio Vilnius Punk'88 trisdešimtmetis“. Scenoje pasirodys „Turbo reanimacija“, Nėrius Pečiūra ir „Fantomai“, „Delčia“, Povilas Girdenis.

Koncerte taip pat dalyvaus istorinė lietuviško klasikinio pankroko figūra Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis. Keliems kūriniams turėtų atgimti ir pirmoji jo grupė „WC“.

Grupė „Delčia“, paskutiniais metais grojusi akustinį pankroką, specialiai šiam koncertui išsiplečia iki keturių narių rokenrolinio sąstato. Prie „Delčios“ narių, Valerijaus Šerelio ir Andriaus Almanio, prisijungė būgnininkas Donatas Noreika ir bosistas Povilas Girdenis.

Daugiau apie koncertą – čia.