„Paštas naudotas labai asmeniniais tikslais ir lokaliai, taip pat tarptautiniams judėjimams sklisti ir jiems pasiekti, kai kiti komunikavimo būdai buvo neprieinami. Pasitelktas tradiciniams meno kūriniams perduoti ir eksperimentinei kūrybai inspiruoti. Ekspozicija, pradedama trumpais ekskursais į tarpukarį, atspindi staigų meninės korespondencijos išpopuliarėjimą XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje ir tęsiasi iki šiomis dienomis tebevykstančių su paštu vienaip ar kitaip susijusių meno projektų“, – rašoma parodos pristatyme.
Kuratorė Danutė Gambickaitė spaudos konferencijoje teigė, jog apie šią parodą jai įdomu pradėti kalbėti pasiskolinus kolegos Ernesto Parulskio mintį, kuris praėjusiais metais atidarydamas parodą „Daiktų istorijos“ prisipažino, jog anksčiau jautėsi „diletantas dizaine“.
„Aš jaučiausi šiokia tokia diletantė pašto ir meno, susijusio su paštu, temoje. Bet man iš tikrųjų buvo labai įdomu: pradėjau svarstyti, kaip būtų galima apie tai kalbėti. <…> Man buvo labai įdomu mąstyti, kaip meno kūriniai keliauja“, – sakė D.Gambickaitė.
Pasak jos, esminė parodos idėja yra žaidimas įvairiomis sistemomis: žaidimas paštu kaip sistema, žaidimas sovietine sistema, šiuolaikinių menininkų žaidimai su elektroninio ir realaus pašto sistemomis.
D.Gambickaitei kuruojant parodą talkinusi Aistė Kisarauskaitė spaudos konferencijoje teigė: „Man buvo labai įdomu, kad visas šitas masyvas, didžiulis laukas meno, buvo laikomas tarsi paraštiniu. Net patys autoriai to nelaikė menu, tai buvo tarsi gyvenimas, socialinio tinklo dalis. Dailininkai tokius kūrinius laikė kažkokia kita rūšimi, ne tuo „didžiuoju menu“. <…> Buvo labai įdomu iškelti tą paraštinį, šešėlinį pasaulį.“
Parodos kuratorė Ieva Pleikienė teigė, jog pradėjus dirbti su paroda, ambicijų buvo daug: „Norėjom apimti daugiau nei šimto metų istoriją kūrinių siuntimo paštu ir su paštu susijusių inspiracijų, pašto kaip komunikacijos tarp menininkų priemones. Pradėjus brėžti parodos struktūrą, išskyrėme dvi koordinates: laiko ir temų, koncepcijų.“
Įspūdingą parodos architektūrą, kurios didžiąją dalį sudaro medžiagos, rastos Radvilų rūmuose, sukūrė Robertas Narkus.
„Japonai turi terminą „wabi-sabi“ – jo gal ir negalima niekaip išversti, aš lietuviškai tai vadinu „sveiku protu“. Ši paroda buvo organizuojama su sveiku protu. <…> Man buvo svarbu išlaikyti tam tikrą lengvumą, nes paštas yra idėjų cirkuliacijos ir visoje toje cirkuliacijoje stengiausi netrukdyti tam tikriems dalykams stoti į savo vietas.“
Parodoje lankytojų laukia ne tik įvairiausi meno paštu pavyzdžiai, bet ir virtualios realybės projektas. Pasak R.Narkaus, ši idėja gimė supratus, jog parodos tema lankytojui kuria taktinio pojūčio poreikį.
Paroda „Nebaigti reikalai” Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki gegužės 19 d.
