Spaudos konferencijoje dalyvavo parodos kuratoriai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos: Šelda Puķīte, Indrekas Grigoras, Agnė Narušytė ir trys šiuolaikinės menininkės – Marge Monko, Goda Palekaitė, Diāna Tamane. „Nuo pat pradžių buvo aišku, kad parodoje nebus tiesiog juodai baltų nuotraukų, kabančių ant sienų“, – teigė I.Grigoras.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Paroda yra išties reikšminga – tai pirmoji Baltijos šalyse ekspozicija, skirta ankstyvosioms moterims fotografėms. Ji suteikia galimybę pažinti iki šiol menkai tyrinėtą temą ir geriau suprasti moterų vaidmenį formuojant Baltijos regiono vizualinę istoriją. Dažniausiai, kalbant apie to meto fotografiją, pirmiausia į galvą ateina vyrų pavardės. Tačiau ši paroda primena nepelnytai užmirštas lietuvių, estų ir latvių moteris fotografes, kurių indėlis buvo ne mažiau svarbus. Parodoje pristatoma po septynias ankstyvąsias fotografes iš kiekvienos Baltijos šalies.
„Svarbu palaikyti dialogą su praeitimi, nes istorija visada suvokiama iš dabarties perspektyvos. Šį kartą nusprendėme sutelkti dėmesį tik į Baltijos šalių menininkes – vien moteris, kad suburtume jas į bendrą pasakojimą ir sukurtume tiltą tarp XIX, XX ir XXI amžių. Norime pamatyti, kaip jos „kalbasi“ tarpusavyje, ir galbūt net įsivaizduoti, ką šios ankstyvosios fotografės galėtų kurti šiandien, jei žvelgtume per fantazijos prizmę“, – teigė viena iš parodos kuratorių Š.Puķīte.
Parodos koncepto gimimas
Pasak Š.Puķīte, šis projektas prasidėjo itin įdomiai. Kuratorės dėmesį patraukė Latvijos fotografijos istorikės pranešimas, skaitytas fotografijos festivalyje. Jame buvo aptarta ankstyvoji Latvijos fotografijos istorija, o pranešėja paminėjo keletą talentingų moterų fotografių. Tačiau ji pripažino, kad negali visko ištirti pati, ir išreiškė viltį, jog kažkas imsis šio darbo bei išsamiau išnagrinės jų kūrybą.
„Visada domėjausi moterų istorija, tačiau ilgą laiką neradau tinkamo kampo, kaip ją susieti su Latvijos meno istorija. Dėl to šią idėją vis atidėdavau į šalį. Vietoje to dirbau su šiuolaikinėmis menininkėmis ir organizavau daug šiuolaikinio meno parodų įvairioms institucijoms Latvijoje ir Estijoje. Galiausiai nusprendžiau priimti šį bauginantį iššūkį – juo labiau, kad niekada anksčiau nesigilinau į fotografijos istoriją. Mano akademiniai tyrimai daugiausia siejosi su sovietmečiu, todėl ši tema man buvo nauja ir kartu labai intriguojanti. Tuo metu dirbau fotografijos žurnale, tad pasiūliau pradėti nuo nedidelės parodos ir pažiūrėti, kur ji nuves“, – pasakojo Š.Puķīte.
Vizualiniai sprendimai
Paroda stebina netikėtais vizualiniais sprendimais. Kuratoriai sugebėjo prikaustyti lankytojų dėmesį eksponavimo būdu. Pirmiausia pamatoma ne pati nuotrauką, o jos atspindys veidrodyje. Toks netiesioginis vaizdas sukuria unikalų potyrį, optines iliuzijas ir skatina įvairiai pažvelgti į eksponuojamus kūrinius.
Pasak I.Grigoro, viena iš pagrindinių tokios kompozicijos idėjų yra – tai, kad sunku dirbti su istoriniu paveldu. Negalima jo lengvai ir tiesiogiai pasiekti – reikia ieškoti, gilintis, įdėti pastangų. Todėl ir parodos erdvėje žiūrovas patiria tam tikrus barjerus, kurie atspindi šį sudėtingą atradimo procesą.
„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad parodoje nebus tiesiog juodai baltų nuotraukų, kabančių ant sienų. Siekėme sukurti ekspoziciją, kuri būtų dinamiška ir vizualiai įtraukianti. Veidrodis šioje parodoje tampa ypatingu elementu – jis svarbus ne tik technologiniu, bet ir konceptualiu aspektu. Jis yra žaismingas, bet kartu turi ir gilią reikšmę fotografijos istorijoje. Juk veidrodžiai visada buvo neatsiejama fotografijos dalis – tiek optikoje, tiek pačiuose fotografijos suvokimo būduose“, – sakė I.Grigoras
Fotografės karjera
Parodoje susipina įvairių moterų gyvenimai – jų likimai skirtingi, tačiau kiekviena istorija savaip reikšminga. Vienos siekė meninės sėkmės, kitos derino meną su verslu, tačiau net ir kukliausios istorijos yra labai svarbios. Nors daugeliui teko dirbti savo kolegų vyrų šešėlyje, kai kurioms pavyko įsteigti fotoateljė.
„Sėkmingiausia iš visų parodos dalyvių buvo latvių fotografė Lūcija Alutis-Kreicberga. Ji Rygoje turėjo itin populiarų fotografijos saloną, kuriame ne tik priimdavo klientus, bet ir dirbo su jaunais, talentingais fotografais vyrais. Daugybė žinomų kultūros veikėjų, politikų ir visuomenės atstovų lankėsi jos salone norėdami pasidaryti portretus. Buvo ir daugiau fotografių, sukūrusių sėkmingas karjeras, tačiau jų darbų išliko mažiau“, – teigė Š.Puķīte.
Gėlių kontrabanda
Itin įsimintinas yra šiuolaikinės menininkės Diāna Tamane pasakojimas apie serijos „Gėlių kontrabandininkė“ sukūrimą. Menininkę įkvėpė jos močiutė, mėgusi fotografuoti gėles. Ši serija eksponuojama parodoje.
„Mano močiutė pasakojo istoriją apie teritoriją, kurioje ji užaugo ir kurią ji prisimena iš vaikystės. Ji, kaip ir visa Latvija, buvo prijungta 1945 metais prie Sovietų Sąjungos. Nepriklausomybė atkurta 1991 metais, tačiau ši teritorija ir toliau liko Rusijos teritorija. Norint ten nuvykti, reikia vizos, o tai sudaro tam tikrų sunkumų, todėl mano močiutė ten lankydavosi retai. 2015 metais ji ten vyko, norėdama nunešti kelias gėles ant senelio kapo. Močiutė buvo apkaltinta gėlių kontrabanda. Gėlės buvo konfiskuotos, o ji gavo daugybę dokumentų iš Rusijos Federacijos, kuriuose rašoma, kad jei ji nesumokės baudos, turės sėsti į kalėjimą. Tada nuotraukos, kuriose buvo nufotografuotos gėlės, buvo užfiksuotos kartu su visais šiais dokumentais“, – pasakojo menininkė.
Lietuvos įtraukimas į parodą
Į pirminę parodos idėją Lietuva nebuvo įtraukta. „Pasipiktinau – kaip gali nebūti Lietuvos fotografijos „sidabro merginų“ parodoje? Maniau, kad ji čia būtinai turi būti, nepaisant skirtingų istorinių aspektų. Kai pradėjome rengti paraiškas finansavimui, manęs paklausė, ar rasiu septynias fotografes. Pagalvojau, kad tai bus labai sudėtinga – žinojau vos keturias. Pavardžių buvo daugiau, tačiau už jų nebuvo išlikusių archyvų. Tačiau pradėjus intensyviai tyrinėti, archyvų skaičius pamažu ėmė plėstis – moterų skaičius augo. Taip po truputį gimė dabartinis parodos variantas“, – pasakojo Agnė Narušytė.
Parodoje pristatomos:
Ankstyvosios Estijos fotografės: Olga Dietze, Helene Fendt, Emilie Johanson, Anna Kukk, Marie Keerd, Hilja Riet, Lydia Tarem.
Ankstyvosios Latvijos fotografės: Lūcija Alutis-Kreicberga, Antonija Heniņa, Minna Kaktiņa, Emīlija Mergupe, Marta Pļaviņa, Emīlija Raguel-Lācīte, Ērika Zariņa.
Ankstyvosios Lietuvos fotografės: Zinaida Bliumentalienė, Aleksandra Jurašaitytė, Antanina Laucienė, Paulina Mongirdaitė, Veronika Šleivytė, Domicelė Tarabildaitė-Tarabildienė, Jadvyga Vaitaitienė-Markevičiūtė.
Šiuolaikinės menininkės: Marge Monko, Goda Palekaitė, Diāna Tamane.
Paroda veiks iki birželio 15 d.
