NDG direktorė Lolita Jablonskienė spaudos konferencijos metu sakė, jog „Miesto gamta: pradedant Vilniumi” yra veikiau ne paroda, o bendradarbiavimu grįstas meninis ir mokslinis tyrimas. Čia bus galima pamatyti penkis visiškai naujus ar parodai adaptuotus kūrinius bei šešis mokslinius tyrimus, kuriems vizualizacijas pritaikė parodos kuratoriai.
„Siūlome į miestą žiūrėti ne kaip į žmogaus rankų tvarinį, bet kaip į ekosistemą, kurios nuolatiniame persikūrime dalyvauja ir žmogus, bet jis toli gražu nėra vienintelis šios sistemos valdytojas“, – sakė L.Jabloskienė.
Viena parodos kuratorių Eglė Mikalajūnė, pasakodama, kaip gimė parodos idėja, teigė, jog kuratorių inspiracijas paprasčiau paaiškinti per globalius procesus, pvz. klimato kaitą, apie kurią kalbėdami minime žmogaus kaltę, tačiau mažiau dėmesio skiriame netikėtumo faktoriui.
Kai žmogus tapo stipriausias planetos gyvūnas, paaiškėjo, kad jis nežino, kokios yra to pasekmės, – sakė E.Mikalajūnė.
„Kai žmogus tapo stipriausias planetos gyvūnas, paaiškėjo, kad jis nežino, kokios yra to pasekmės. Parodoje vystome šią mintį. Siauresnis fenomenas – miestas. Žmogus suprantamas kaip miesto autorius, kaip jo kūrėjas, tačiau iš tiesų jis yra svarbus dalyvis, kuris ne visada žino, kuo jo veiksmai gali baigtis tiek gamtai, tiek ir jam pačiam“, – sakė E.Mikalajūnė.
Pasak jos, moksliniai darbai buvo atrinkti remiantis tomis idėjomis, kurias pateikė menininkai. „Tai 6 įvairių mokslinių disciplinų, skirtingus istorinius periodus atliepiantys darbai, kuriuos mes bandėme sujungti į visumą“, – sakė E.Mikalajūnė, kuri taip pat atkreipė dėmesį, jog parodą lydės ir paskaitų ciklas.
Moksliniai tyrimai atskleis, kaip keitėsi žmogaus vaidmuo Vilniaus miesto ekosistemoje XIII–XXI a.: nuo miesto įkūrimo iki ateities perspektyvų klimato kaitos įtakoje. Bus galima sužinoti, kaip padidėjęs žmonių tankis XVI–XVII a. paveikė atskirus kūnus, kaip XIX amžiuje ir tarpukariu vilniečiai kovojo su nematomomis gamtos grėsmėmis ir kaip sovietinio Vilniaus paveldą sąvartynuose įvertino augalija.
Kai dar diskutavome apie tokio projekto rengimo galimybę, supratome, kad tai praktiškai eksperimentinė veikla, kurią sunku sukoordinuoti, klausėme savęs, ar institucija pajėgs tai padaryti, – sakė L.Jablonskienė.
Parodoje dalyvaujantis menininkai – vilniečiai ir miesto svečiai – atskleis naują žvilgsnį į miestą: ekspozicijoje pristatomi Kader Attia, Juliaus von Bismarcko, Pakui Hardware, Kuai Shen, Julijono Urbono kūriniai.
Pasak parodos kuratoriaus Vytenio Buroko, Julijonas Urbonas pristatytas kūrinį, kuris leidžia publikai sukundės dalį pajusti nesvarumo būseną, o J.von Bismarckas kvies miestą pažinti iš šikšnosparnio perspektyvos – šikšnosparnių judėjimas yra grįstas echolokacija, todėl ir pats menininkas viešėdamas Vilniuje nusprendė įsidėti juodus lęšius, eliminuoti regą ir miestą suprasti per kitus pojūčius.
K.Atja darbas pasakoja apie galūnės amputaciją ir fantominius skausmus, drauge keliant klausimą, ar visuomenė kaip kūnas, netekus vienos savo dalies, taip pat gali juos jausti. Kuai Shen, su skruzdėmis dirbantis menininkas, tyrimo metu ieškojo paralelių tarp miesto ir skruzdėlyno, o duetas Pakui Hardware kvies tyrinėti ketvirtąją technologinę revoliuciją, kai žmogaus darbą keičia robotizuotos formos, o žmogus tam tikra prasme tampa tik aptarnaujančiu personalu.
„Kai dar diskutavome apie tokio projekto rengimo galimybę, supratome, kad tai praktiškai eksperimentinė veikla, kurią sunku sukoordinuoti, klausėme savęs, ar institucija pajėgs tai padaryti“, – sakė L.Jablonskienė, pabrėždama, jog šis projektas sujungia mokslo ir meno potencialą į naują, galbūt dar sunkiai suartikuliuojamą ir suvokiamą visumą.
„Mūsų tikslas buvo viešoje vietoje sutelkti klausimus apie miestą kaip ekosistemą, apie ekologines problemas, apie kurias privalome kalbėti, nes poryt jau gali būti vėlu. Sutelkti visa tai viešoje vietoje, kur žiūrovas turėtų galimybę šiuos klausimus pergalvoti“, – teigė NDG vadovė.
Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki kovo 19 d.
