J.Gehlas jau penketą dešimtmečių plėtoja „liveable cities“ koncepciją. Jis teigia, jog miestai turi būti projektuojami atsižvelgiant į pėsčiųjų poreikius, todėl svarbu kurti miestus, kurie skatintų vaikščioti pėsčiomis ar važinėti dviračiu, o ne automobiliu, kurie būtų projektuojami taikant žmogišką mastelį ir kuriuose būtų kuriamos viešosios erdvės, skatinančios kūrybiškumą bei socialinę integraciją.
Mat gerai architektūrai, anot jo, svarbu ne tik forma, bet ir sąveika tarp formos ir gyvenimo. Anot J.Gehlo, jam visada labiau rūpėjo keisti žmonių mąstyseną. Pakeistus ją, kas nors kitas galės imtis keisti ir miestus.
„Keičiant mąstyseną. Jano Gehlo gyvenimas ir veikla“ yra keliaujanti paroda, pirmą kartą surengta prieš dvejus metus Pekine, minint J.Gehlo 80-metį.
Vienas jos kuratorių, Ericas Messerschmidtas, parodos atidarymo metu NDG sakė, jog J.Gehlas yra skaitomiausias apie architektūrą rašantis autorius pasaulyje, todėl parodoje buvo siekiama atskleisti, kokią įtaką pasaulio miestams turėjo jo knygos.
„Norėjome pasižiūrėti į legendinį autorių per jo rašytas knygas, per jo mitologiją. <...> Tačiau tai, ką išvysite šiandien, yra ne tokia pati paroda, kaip ta, kurią surengėme Pekine. Čia jūs išvysite dar daugiau J.Gehlo parašytų knygų, nei kad jų savo biure turi pats J.Gehlas“, – sakė E.Messerschmidtas.
Parodoje pristatomas skirtingose šalyse išleistos J.Gehlo knygos bei tvaraus miesto idėjos, plėtojamos jo veikaluose.
Remiantis J.Gehlo mintimi, jog siekiant kurti funkcionalias, žmonėms patrauklias miesto erdves, reikia tyrinėti, ką ir kaip gyventojai tose erdvėse veikia, parodoje atsigręžiama ir į Lietuvą bei neseniai viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio sulaukusį Reformatų skverą.
„Šiandien Vilniuje daug viešųjų erdvių yra perkuriamos. Mums tikrai reikia šios jautrios prieigos, kurią sukūrė J.Gehlas. Permąstant tipiškas viešųjų erdvių pertvarkymo praktikas, nusprendėme atsigręžti į Reformatų skverą, kuris neseniai sukėlė daug diskusijų visuomenėje. Paprašėme žmonių pasidalinti savo nuomonėmis, savo santykiu su šia vieta“, – teigia prie parodos kuratorių Erico Messerschmidto ir Livos Kreisleres prisijungusi Jekaterina Lavrinec.
Šioje parodos dalyje dėmesys kreipiamas ne į konkrečius projekto sprendinius ar viešojoje erdvėje pasirodžiusią jų kritiką, bet į kasdienį viešosios erdvės lankytojų patyrimą ir jų veiklas.
„Skvere organizuotos akcijos atskleidžia skvero erdvės galimybes: pavyzdžiui, žalios „salos“ naudojamos iškyloms, o erdvė prie laiptuotų struktūrų virsta įvykių įvairovę talpinančia scena. Kai Reformatų skveras buvo užtvertas archeologiniams kasinėjimams, pasiūlėme gyventojams pasidalinti savo patirtimi. Mažosios praktikos, apie kurias prabilo skvero lankytojai, jų idėjos ir fantazijos yra šių žmonių biografijos dalis. Sudėtos kartu, jos yra ir šios daugiasluoksnės erdvės istorijos dalis“, – rašoma pristatyme.
Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki lapkričio 25 d.
