Paroda 2018 m., trims Baltijos valstybėms minint savo valstybingumo šimtmetį, buvo surengta Paryžiuje, garsiajame Orsė muziejuje, kur sulaukė daugiau nei 230 tūkstančių žiūrovų. Jos kuratorius – žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe‘as Rapetti, į Baltijos šalių simbolizmą pažvelgęs nauju žvilgsniu.
Tais pačiais metais paroda buvo pristatyta Taline, KUMU muziejuje. Nuo šio penktadienio ji duris atveria Vilniuje, o rudenį savo kelionę baigs Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje.
„Tai turbūt vienas iš pačių didžiausių ir gana retas Baltijos šalių bendradarbiavimo projektas, skirtas pristatyti Baltijos šalių meną užsienyje, o taip pat ir [regiono] viduje“, – parodos spaudos konferencijoje sakė NDG direktorė Lolita Jablonskienė.
Kuo išsiskiria Baltijos šalių simbolizmas?
Kaip teigia parodos organizatoriai, nors Europoje simbolizmas paplito paskutiniuoju XIX a. dešimtmečiu, Baltijos šalyse jo sklaida atrodė kitaip. Simbolizmas į Lietuvą, Latviją bei Estiją atėjo vėliau ir nebuvo vienalytis.
„Simbolizmas kaip tarptautinė meno srovė siekė atskleisti neapčiuopiamą realybę, besislepiančią po išoriniais fizinio pasaulio pavidalais. Baltijos šalių menininkai savaip pritaikė šiuos principus kompozicijose, kurios kartais atrodo kerinčios ir belaikės, kartais – tamsios ir perversiškos kosmopolitine fin-de-siècle maniera, o kartais siūlo gėrėtis įvairiais stiliais nutapytais gamtos peizažais.
Ir visgi Baltijos šalių simbolizmo savitumą daugiausia lėmė jį lydėjęs nacionalinio romantizmo dvelksmas. Tėvynės aukštinimas, folkloro ir populiarių legendų skoliniai, naudoti lyg archeologiniai kultūrinės atminties reliktai, čia tapo tapatybės konservavimo įrankiais“, – teigiama parodos anotacijoje.
Į tris pagrindines temas – „Legendos ir mitai“, „Siela“ ir „Gamta“ – suskirstytoje parodoje eksponuojami 36 iškiliausių Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų kūriniai. Tarp jų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ferdinando Ruščico, Petro Kalpoko, Antano Vivulskio, Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Janio Rozentālio, Vilhelmo Purvīčio, Johanno Walterio, Pēterio Krastiņšo, Emīlijos Gruzītės, Kristjano Raudo, Konrado Mägi, Nikolai'aus Triiko, Oskaro Kalliso, Peeto Areno darbai.
O.Daugelio atminimas ir kintanti ekspozicija
Parodos spaudos konferencijoje visų pirma tylos minute buvo pagerbtas neseniai miręs buvęs Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, vienas iš šios parodos organizatorių Osvaldas Daugelis. Parodos pristatymo metu ne kartą užsiminta, koks reikšmingas buvo O.Daugelio vaidmuo – būtent jo ir Rodolphe‘as Rapetti susirašinėjimai davė pradžią šiai parodai.
Kaip teigė Latvijos nacionalinio dailės muziejaus direktorė Māra Lāce, 2018-ieji buvo ypatingi metai visų trijų Baltijos šalių muziejams: „Net kelios menininkų kartos svajojo realizuoti savo kūrybines svajones – dėka puikaus bendradarbiavimo tarp organizatorių ir partnerių [organizuojant šią parodą], tai tapo įmanoma.“
Anot jos, Baltijos šalių simbolistinis menas gimė drauge su atsirandančiu šalių nacionaliniu tapatumu bei pasitikėjimu juo – čia ir slypi Lietuvos, Latvijos ir Estijos simbolizmo stiprybė.
Jai antrino ir Estijos dailės muziejaus direktorė Sirje Helme. Ji visų pirma pagyrė ekspoziciją ir jos įgyvendinimą Vilniuje bei teigė, jog parodą Taline aplankė 40 tūkstančių žiūrovų.
Vis tik nors paroda keliaudama kinta (ji adaptuojama prie erdvės, šiek tiek keičiasi ir joje eksponuojami darbai – į tai dėmesį atkreipė ir L.Jablonskienė), pasak S.Helme, parodoje visad lieka ta pati ikonografija ir ta pati žinutė.
Anot L.Jablonskienės, paroda skirtingose erdvėse keičia ir savo dizainą. Jo interpretaciją Vilniuje sukūrė architektė Ieva Cicėnaitė, sukūrusi šviesos saleles tarp ekspozicijos sienų. Kaip teigė NDG direktorė, šis dizaino sprendimas pačios autorės buvo pramintas „Spingsulėmis“, atkreipiant dėmesį į simbolistų tapyboje dažnus žiežirbų, šviesų, žvaigždžių motyvus.
Ekspozicijoje greta dailės kūrinių ir knygų žiūrovai taip pat gali susipažinti ir su laiko juosta, žyminčia svarbiausius politinius ir meno istorijos įvykius Baltijos šalyse nuo XVIII a. iki 1937 m.
Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ NDG veiks iki spalio 11 d.
