Pastato griovimo darbai prasidės vasario pradžioje. MMC vilniečius pakvietė paskutiniajam atsisveikinimui su kino teatro pastatu – čia vasario 1 d. atidaryta vienos dienos paroda „Susitikimo pradžia“.
Kaip teigia MMC direktorė Milda Ivanauskienė, ekskursijos po kino teatro pastatą vyko nuo architektūros festivalio „Open House“: „Visą vasarą darėme ekskursijas po kino teatro erdves, norėjome tikrai skirti laiko ir dėmesio, kad miestiečiai galėtų užsukti. Šiandien yra paskutinė diena, kai darome ryškesnį renginį, kad tikrai niekas nepražiopsotų.“
Parodą „Susitikimo pradžia“ sudaro specialiai šioms erdvėms sukurti arba adaptuoti kūriniai: „Tai ritualas, inicijuojantis naują pastato paskirtį – tai bus nebe kino, o meno erdvė. Paroda neatitinka MMC kolekcijos ar objektų, kurie ten bus eskponuojami, bet tai yra gražus būdas pagerbti pastatą ir inicijuoti naują pradžią.“
„Kuriant parodą mąstėme apie pastatą kaip apie žmogų, kuris išgyvena tam tikras raidos stadijas. „Lietuvos“ kino teatras buvo įkurtas 1965 m., uždarytas – 2005 m. Nuo to laiko jis tapo savo paties šešėliu <...> Paroda yra noras prasmingai pasitikti virsmo procesą. Matysime kaip apie tai kalba menininkai – kiekvienas jų turėjo savitą prieigą“, – teigė parodos kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.
Parodoje „Sutikimai“ eksponuojami grupės „Cooltūristės“, Adomo Žudžio, Donato Jankausko, Vitalij Černiakov, Nerijaus Ermino, Marijos Šnipaitės, Kristinos Inčiūraitės, Justės Venclovaitės, Juozo Laivio, Aurelijos Maknytės darbai.
Didžiojoje salėje įrengta „Cooltūrisčių“ videoinstaliacija „Ko nesakė Zaratustra“, pasak vienos autorių Laimos Kreivytės, yra savotiškas homage „Lietuvos“ kino teatrui, o kartu ir jo transformacijos pateisinimas – čia architektūrinė erdvė persipina su kino erdve ir pereina į muziejų, tai, kas bus ateityje. Instaliacijoje labai svarbus garsas – sulėtintą Lietuvos himno pradžią keičia motyvas iš filmo „Kosminė odisėja“, žymintis virsmus.
Jūs jau pažiūrėjote filmą ir tai yra paskutinis kadras. Po jo žiūrovai išsivaikščios, bet šįsyk išsivaikščios ne tik žiūrovai, bet ir visas menas, – sakė kūrinio autorius.
K.Inčiūraitės instaliacijoje girdimas garso takelio fragmentas, Sophie Laurent monologas iš filmo „Romos imperijos žlugimas“ – menininkė naudojo ne originalų garso takelį, tačiau pasiskolino videokasetę iš Ozo kino teatro videotekos, taip prisimindama laikus, kai videokasetės buvo ne tik populiarios, bet ir tapdavo alternatyva kino teatrų repertuarui. Instaliaciją sudaro ir ant kino teatro laiptų išdėlioti populiariausi Romos laikų keiksmažodžiai. „Plūdimasis turi tam tikrą gaivališką energiją“, – komentavo autorė.
Apie salėje „88“ atsiradusį žuvies pavidalo skulptūrinį objektą jo autorius J.Laivys sakė: „Jūs jau pažiūrėjote filmą ir tai yra paskutinis kadras. Po jo žiūrovai išsivaikščios, bet šįsyk išsivaikščios ne tik žiūrovai, bet ir visas menas. <...> Kinas baigėsi ir visi nori rimties.“
Pasakodama apie 2018 m. duris atversiantį MMC pastatą, M.Ivanauskienė tikino, jog kinas jame nebus pamirštas: „Turėsime universalios paskirties patalpą, kurioje bus galima rodyti videomeną, labai norėtume rodyti ir kiną – kalbamės su „Meno aviliu“, galbūt ir su „Kino pavasariu“ bus galima bendradarbiauti ir grąžinti tą gražią tradiciją šioje vietoje turėti kiną. Tai mūsų noras ir ambicija.“
Didžiąją ekspoziciją keisime porą kartų per metus, mažąją dar dažniau. Tai bus ne visai sprinto bėgimas keičiant parodas, norime jas daryti išsamias, kokybiškas ir patrauklias“, – sakė M.Ivanauskienė.
MMC pastatas bus trijų aukštų. Trečiajame bus įrengta didelė ekspozicijų erdvė. Antrame aukšte – mažesnioji ekspozicijų erdvė su skaitykla ir lauko terasa, kuri bus vieša – į ją bus patenkama per Pylimo gatvę. Antrame aukšte taip pat bus ir administracinės patalpos.
„Pirmame aukšte bus didelė, visiems prieinama erdvė, į kurią kviesime tiesiog pasisėdėti, pabūti. Tikimės turėti tam tikrų interakcijų. Taip pat bus muziejaus parduotuvė, kavinė“, – pasakojo M.Ivanauskienė.
Pasak jos, su pastato projekto autoriumi Danieliumi Liebeskindu architektai derina kievieną detalę – net ir baldus: „Galbūt mums saugykloje nelabai patinka koks nors įstrižas kampas, bet tai yra jo ženklas ir mes jo negalime perlenkti ir pakeisti“.
MMC planuojama atsisakyti nuolatinės ekspozicijos ir apsiriboti keičiamomis parodomis: „Didžiąją ekspoziciją keisime porą kartų per metus, mažąją dar dažniau. Tai bus ne visai sprinto bėgimas keičiant parodas, norime jas daryti išsamias, kokybiškas ir patrauklias“, – sakė M.Ivanauskienė.
Jos teigimu, MMC ideologinis pagrindas – siekis į centrą žvelgti D. ir V. Butkų akimis, nes būtent jie atrado lietuvių meną, pradėjo jį kaupti ir pažinti: „Mūsų pirminis tikslas yra iš tiesų su tuo supažindinti lankytojus, kad tai įaugtų į mūsų sąmonę. Vėliau neatsisakome minčių kviesti ir kitus autorius – tai būtų nuostabu ir tikrai to norisi. Tik tai taip pat yra finansiniai iššūkiai“, – pasakojo MMC direktorė.
