Pirmą kartą Kaune bus rodomas D.Grinkevičiūtės prisiminimų rankraštis, užrašytas 1949–1950 metais.
Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987) – tremtinė, gydytoja, disidentė, rašytoja. Gimė tarpukario Kauno inteligentų šeimoje, 1941 m. kartu su šeima buvo ištremta į Jakutiją, iš kur 1949 m. pavyko pabėgti. 1950-aisiais ji vėl buvo suimta ir išsiųsta į lagerį, paskui tremtį. 1957 m. grįžo į Lietuvą ir įstojo į Kauno medicinos institutą, dirbo Laukuvos ligoninėje.
1949 m. su motina iš Sibiro pabėgusi į Lietuvą, D.Grinkevičiūtė ėmėsi rašyti atsiminimus, kurie laikomi pačiu pirmuoju pasakojimu apie tremtį. Žinodama, kad autentiški užrašai, atskleidžiantys Stalino režimo žiaurumus ir neteisybes, jai kelia didžiulį pavojų, D.Grinkevičiūtė juos užkasė sode. 1957 m. grįžusi iš antrosios tremties rankraščio nerado (atsitiktinai atrastas tik 1991 m., jau po jos mirties) ir dar kartą parašė memuarus.
1974 m. savo naujuosius atsiminimus slapta perdavė Rusijos disidentams. Pirmą kartą autobiografiniai rašytojos pasakojimai išspausdinti 1979 m. Paryžiuje rusų disidentų leidinyje, tarpininkaujant Andrejui Sacharovui ir Jelenai Bonner, 1980 m. pasirodė lietuvių išeivijos Amerikoje spaudoje, Lietuvoje publikuoti 1988 m., jau po autorės mirties.
D.Grinkevičiūtės tremties atsiminimai, kuriuos sudaro du variantai, yra pirmasis tremties autobiografinis tekstas ir pirmasis rašytinis liudijimas lietuvių literatūroje, kultūroje ir istorijoje apie Stalino režimo nusikaltimus žmoniškumui. 2021 m. prisiminimai įtraukti į UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“, žurnalas „The Calvert“ anglišką vertimą įrašė į 100 reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių sąrašą. Jos kūrinys yra plačiai pasklidęs po pasaulį ir išverstas į dešimt užsienio kalbų.
Parodos „Dalia Grinkevičiūtė (1927 – 1987). Kambariai / įveikti atstumai“ kūriniais iš naujo permąstoma ir interpretuojama D.Grinkevičiūtės gyvenimo istorija ir memuarų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Paroda suformuota iš šiuolaikiškų modulių – KAMBARIŲ, skirtų trims svarbiausioms D.Grinkevičiūtės gyvenimo ašims: vaikystei tarpukario Kaune, tremties patirčiai ir motinos laidojimo scenai pokariu. Šie gyvenimo tarpsniai perteikiami skirtingose Maironio lietuvių literatūros muziejaus erdvėse.
Kiemo namelyje įsijausite į rašytojos šviesią vaikystę, mansardoje kūnu pajusite Arkties šaltį, keliausite po Altajaus kraštą virtualios realybės kūrinyje ir pamatysite rankraščio originalą, šaltoje patalpoje atpažinsite rūsį, kuriame buvo palaidota motina, o sodelyje rasite bijūną, po kokiu buvo atrastas ankstyvasis rankraštis. Visas šias menines patirtis apjungs olfaktorinio meno kūrinys – kvapais perteikta rašytojos gyvenimo ir kančios istorija.
Keliaudami tarp skirtingų parodos kūrinių tarsi pakartosite D.Grinkevičiūtės ĮVEIKTUS fizinius ir dvasinius ATSTUMUS – tarp Kauno ir Sibiro, tarp laisvo gyvenimo ir tremties.
Idėjos bendraautorės Vytenė Muschick, Jurga Graf ir Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė pasitelkdamos skirtingas menines priemones (medijas) siekia sužadinti juslines patirtis. Pastarųjų dėka atgaivinama kolektyvinė atmintis, kuri padės žiūrovams sukurti asmeninį santykį su D.Grinkevičiūtės asmenybe, jos gyvenimo ir tremties patirtimis, atrasti mažai žinomą autorės pusę.
Literatūra ir istorija besidomintieji parodoje žinias pagilins ir sužinos naujų faktų, meno gerbėjai mėgausis šiuolaikinių Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniais. Mažųjų parodos dalyvių tėveliams bus gana paprasta atžalas supažindinti su svarbiu Lietuvai laikotarpiu – inovatyvūs eksponavimo sprendimai, sukurti šiuolaikinėmis technologijomis, padės visais pojūčiais patirti istoriją. Susitapatinti bus nesunku ir jaunam žmogui – rašytoja Sibiran pateko būdama keturiolikmetė, o pirmuosius atsiminimus pradėjo rašyti 22 m. amžiaus. Parodos kūriniai bus prieinami ir užsienio svečiams, Europos kultūros sostinės lankytojams – tekstai bus išversti ir garso instaliacijos įgarsintos anglų, vokiečių ir rusų kalbomis.
Plačiau apie parodą skaitykite čia.
