Antradienio rytą Sąjungos aikštėje, prie vieno sovietinius laikus menančio niūraus daugiabučio, užvirė intensyvūs darbai. Iš Estijos Tartu miesto atvykę trys „Robot Muralist“ kompanijos atstovai – Richardas Murutaras, Mikk-Maitas Kivi ir Ove Hillapas – ėmė kurti unikalų paveikslą. Šių menininkų rankose – vienintelis toks pasaulyje robotas, gebantis ant sienos perteikti bet kokį trokštamą piešinį. Prieš ketverius metus patentuotas įrenginys jau spėjo apkeliauti nemažai pasaulio. Pirmuosius 28 paveikslus „Robot Muralist“ nutapė JAV.
„Išvykau į Silicio slėnį Kalifornijoje. Ten ir gimė ši roboto versija. Todėl pirmieji paveikslai buvo nutapyti būtent JAV. Taip pat dirbome Malaizijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Filipinuose. Pastarojoje šalyje gimė didžiausias paveikslas ant sienos – užima apie 220 kv. m“, – 15min teigė R.Murutaras, vienas iš roboto kūrėjų.
Ant Sąjungos aikštės 14-uoju numeriu pažymėto daugiabučio šoninės sienos nugulęs piešinys iš viso užima 180 kv. m. Tai, pasak R.Murutaro, vienas didžiausių roboto pagalba perteiktų paveikslų Europoje.
„Pažiūri į tas sovietines sienas ir tiek idėjų gimsta. Tokios erdvės įkvepia. Estijoje neturime panašios programos, tad bravo Lietuvai, kad skatina gatvės meną“, – teigė estas, atskleidęs, kad iš viso robotas jau yra „nutapęs“ apie 40 paveikslų.
Dažnai tai būna žymių kompanijų reklamos, o kartais – žymių tapytojų, tokių, kaip Pablo Pikaso ar Vincento van Gogo, replikos ant sienos. Kaune nusilenkta 1993 metais mirusiai lietuvių tapytojai Lidijai Meškaitytei. Ant sienos nugulė jos akvarelės darbas „Vakarėjant“.
Koncepcijos autorius – „Morfai“ slapyvardžiu prisistatantis 33-ejų metų amžiaus Kauno menininkas Timotiejus Norvila, kuriam itin artimi Lidijos darbai. Projektą jis pavadino „Takas namo“.
„Pirmiausia projektu siekiama pagerbti nelabai plačiai žinomą, tarsi primirštą lietuvių tapytoją. Jos gyvenimo istorija labai įdomi. Augusi Smalininkų apylinkėse ji staiga tapo luoša – įvyko nelaimė. Kadangi galėjo mažai judėti, laiką leido namuose. Iš neturėjimo ką veikti ėmė tapyti. Šiuo projektu taip pat noriu paskatinti sugrįžti į gamtą, kaimą. Lietuviui tai – juk labai artima aplinka“, – paaiškino T.Norvila.
Gamtos vaizdinys ant sienos tarsi pratęsia A.Kriščiukaičio akligatvį, kuris užsibaigia būtent „atsitrenkimu“ į daugiabutį. Kūrinyje naudojamos vos 5 spalvos, kurias robotas, valdomas kompiuterio ir lynų pagalba, taškuoja vieną po kitos. Tokia technologija Lietuvoje panaudota pirmą kartą.
„Ši meno ir technologijų sintezė – ypatinga. Jei žmogus rankomis tapytų šį paveikslą ant sienos, truktų savaitę. Robotas “nutapys„ per 12 valandų. Antradienį ryte pradėjome, vakare jau turėtų būti baigtas“, – patikino gatvės menininkas T.Norvila.
Daugiabučio gyventojai šią idėją priėmė geranoriškai, Kauno miesto savivaldybė skyrė finansavimą. Paklaustas, kiek kainuoja toks estų roboto darbas, Kauno menininkas įvardijo „daugiau nei 1000 eurų“.
„Neįsivaizduoji, kokį gražų piešinį ant daugiabučio sienos tapo. Medis, gamta...“, – įvertino pro šalį ėjusi, telefonu besikalbėjusi praeivė.
Šis kūrinys – programos „Gyvos sienos“ ir „Kauno akcentai“ dalis. „Kauno akcentai“ yra trečius metus iš eilės Kaune vykstantis idėjų konkursas. Kauno miesto savivaldybė kviečia meno atstovus teikti skulptūrų, dizaino objektų, šviesos ar kitų instaliacijų, objektų apšvietimo, gatvės tapybos ir kitų sričių idėjas, kurios Kauno miesto viešosioms erdvėms suteiktų dar daugiau patrauklumo.
Konkurso dalyviai savo darbais gali papuošti įvairias Kauno vietas, svarbiausia – unikalumas, savitumas, originalumas, bendra dermė su aplinka. Projektui įgyvendinti iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto gali būti skiriama net iki 100 proc. projekto išlaidų.
