„A.Galdiką žinome kaip menininką, kurio kūryboje jaučiama įvairių XX a. meno krypčių įtaka. Ši paroda – tai galimybė prisiminti universalaus menininko darbus, žvilgsnį fokusuojant ties stilistinėmis bei skirtingų dailės sričių briaunomis.
Jose įvairiais raidos tarpsniais susipina simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos.
Lietuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams būdingas cikliškumo principas – daugybės variantų ieškojimas, tapęs dailininko kūrybos būdu. Tarsi atkeliavę iš XIX a. kaimo kapinaičių, šventųjų, lietuviško peizažo motyvai atkartojami visuose kūrybos perioduose: tiek impresionistiniuose, tiek kubistiniuose. Sutinkami ekspresyvūs fovizmo, futurizmo elementų turintys bei abstraktūs to paties motyvo variantai“, – rašoma parodos organizatorių žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Savo kūrybinį kelią A.Galdikas pradėjo nuo grafikos. Dalininkas dirbo medžio ir linoraižinio, oforto, grotažo technikomis, sukūrė lakštinės, iliustracinės ir taikomosios grafikos darbų.
„Parodoje eksponuojami chrestomatiniai A.Galdiko kūriniai, o taip pat plačiajai visuomenei mažiau žinomi ekspresyvūs peizažai. Stilistinė grafikos raida glaudžiai susijusi su tapybos raida – tie patys motyvai kartojami ir grafikos darbuose, ir tapyboje. Pastarajai būdingas gaivališkas eksperimentavimas, ieškojimų srautas.
Parodoje ir kūrybiniame palikime skaičiumi vyrauja temperos technika atlikti paveikslai. Greta pristatomi aliejinės tapybos pavyzdžiai, pakankamai reti A.Galdiko kūryboje portretai bei emigracijoje kurtos abstrakcijos“, – teigia parodos organizatoriai.
Pagrindinis parodos akcentas – per karus ir sovietmetį muziejaus fonduose išsaugotas monumentalus dekoratyvinis pano „Lietuva“, sukurtas 1937 m. pasaulinei parodai Paryžiuje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“ ir joje laimėjęs Grand Prix.
Eksponuojama toje pačioje Paryžiaus parodoje aukso medalį laimėjusio „Šarūno“ scenografijos maketo rekonstrukcija (aut. Irma Balakauskaitė) iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, taip pat scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, sukurti režisieriaus Andriaus Olekos-Žilinsko statytiems spektakliams „Šarūnas“ (1929) ir „Sabbatai Cevi“ arba „Mesijo galas“ (1931) bei planuotam „Vasarvidžio nakties sapnui“.
Be to A.Galdikas žinomas kaip litų banknotų bei pašto ženklų autorius.
A.Galdiko kūriniai mūsų muziejuje kaupti sistemingai, pradedant pirmosiomis parodomis, o taip pat vėliau – karo metais bei sovietmečiu. Praėjus keletui metų po dailininko mirties, 1973 m. našlė Magdalena Draugelytė-Galdikienė padovanojo M.K.Čiurlionio dailės muziejui 96 abstrakčius peizažus, kuriuos autorius, pasitaręs su Vytautu Bičiūnu, buvo atrinkęs pervežimui į Lietuvą.
Dar 66 abstrakcijų siuntą iš Švenč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo seserų vienuolyno Putname, Konektikute, 1991 m. atvežė Beatričė Vasaris. Adomo Galdiko palikimas, esantis Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vienas gausiausių: šiuo metu čia saugoma per 1000 jo kūrinių.
Nuo liepos 6 d. A. ir P.Galaunių namuose (Vydūno al. 2, Kaunas) taip pat atidaroma pilotinė A.Galdiko 125-sioms gimimo metinėms skirta paroda, kurioje eksponuojami A.Galdiko grafikos darbai bei dokumentinė medžiaga iš Pauliaus Galaunės kolekcijos.
Abu muziejus bus galima aplankyti su Paveikslų galerijos bilietu.
Paroda Paveikslų galerijoje veiks iki spalio 7 dienos.
