Kaip pranešė Kultūros ministerija, lėšos skirtos kultūros ministrui Simonui Kairiui patvirtino paveldotvarkos finansavimo 2023–2025 metų programą. Paveldo tvarkymo darbams 2023-aisiais skirta analogiška suma kaip ir pernai.
„Šių metų programoje didžiausias dėmesys bus skiriamas spartesniam jau pradėtų tvarkybos darbų vykdymui ir užbaigimui, dėmesys atkreiptas ir į tautinių mažumų, inžinerinį techninį, dvarų bei sakralinį paveldą, taip pat medinių sakralinių objektų apsaugos technines priemones“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Pasak pranešimo, šiuose objektuose bus parengiami tvarkybos ir tyrimų projektai, likviduojamos kylančios avarijų grėsmės, vykdomos restauravimo ir tvarkybos veiklos.
Prie programos įgyvendinimo prisideda ir valdytojai, iš viso jai skirdami per 1,1 mln. eurų.
Kultūros paveldo objektų, kuriuose bus pradėti arba tęsiami tvarkybos darbai, sąraše – 36 kultūros paminklai, trys sinagogos – Čekiškės, Marijampolės ir Kauno choralinė sinagoga, Vilniaus Gaono mauzoliejus, karaimų kenesa Vilniuje, Švenčionių cerkvė, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė. Bus pradėti Vilniaus universiteto pastatų komplekso, Viekšnių malūno, Sapiegų rūmų ir kitų objektų tvarkybos darbai.
Programoje įrašyti 25 dvarų įvairios paskirties pastatai, tarp jų – Adomynės, Biržuvėnų, Gelgaudiškio, Siesikų, Baisogalos, Merkinės, Liubavo, Paežerių, Aukštosios Fredos, Rokiškio, Zyplių, Kretingos ir kiti dvarai.
Pasak ministerijos, nuo šių metų paveldotvarkos programoje atsiranda nauja finansavimo priemonė – prevencinės priežiūros darbai. Tai kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys prevenciniai darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos leidimas.