1
Jano Van Eycko Gento altorius
Pirmasis mūsų dingusių šedevrų sąraše – flamandų dailininko Jano Van Eycko ir jo brolio Huberto Van Eycko kūrinys. Tai Gento altoriaus paveikslas, kuris dar vadinamas Mistinio avinėlio garbinimu. Šį religinį meno kūrinį sudaro 12 atskirų aliejiniais dažais nutapytų plokščių, kurios buvo sujungtos į vieną didelę sceną.
Dvylikos skydų paveikslas buvo sukurtas Gento Šventojo Bavo katedrai. Kiekvienoje plokštėje buvo vaizduojama daug religinių scenų. Centriniame, taip pat didžiausiame skyde nutapyti žmonės, atiduodantys pagarbą savo Dievui. Kitose scenose vaizduojamos biblinės scenos, kuriose vaizduojami Adomas ir Ieva, Jėzus Kristus su karūna ir Jonas Krikštytojas. Šis kūrinys laikomas vienu svarbiausių to meto kūrinių.
Visgi, kaip toks didelis ir sunkus paveikslas buvo kelis kartus pavogtas? Gento altoriaus rūpesčiai prasidėjo 1566 m., kai protestantų kovotojai šturmavo Šventojo Bavo katedrą. Laimei, katedros sargybiniams pavyko išmontuoti visas 12 plokščių ir saugiai paslėpti meno kūrinį.
Tačiau tai buvo tik sudėtingos meno kūrinio istorijos pradžia. 1795 m. pirmasis Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas nusitaikė į garsųjį paveikslą. Jis sėkmingai nusiuntė karius pavogti keturių plokščių iš katedros ir eksponavo jas garsiajame Luvro muziejuje Paryžiuje. Galiausiai jos buvo grąžintos į Belgiją.
1815 m. katedros vikaras pardavė šešias plokštes, kad grąžintų didėjančias skolas. Šešios plokštės keliavo iš rankų į rankas, kol atsidūrė pas Prūsijos karalių ir buvo eksponuojamos Vokietijoje. Po daugelio metų, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, šešios plokštės buvo grąžintos pagal Versalio sutartį.
1934 m. meno kūrinius vėl pavogė biržos makleris ir verslininkas Arsène'as Goedertie. Vieną vakarą jis pasiuntė grupę vyrų į katedrą pavogti apatinio kairiojo skydo, vadinamo „Teisingieji teisėjai“. A.Goedertie perpjovė plokštę per pusę, kitą pusę palikdamas policijai, ir pareikalavo išpirkos už plokštę. Belgijos ministras atsisakė, todėl plokštė iki šiol yra dingusi.
2
Vincento van Gogho „Aguonų gėlės“
Vincento van Gogo kūrinys „Aguonų gėlės“ buvo pavogtos du kartus. Šis paprastas aliejinis paveikslas buvo sukurtas likus vos trejiems metams iki dailininko mirties.
Mohamedo Chalilo muziejus Kaire gavo 55 milijonus dolerių kainavusį paveikslą ir išdidžiai jį eksponavo iki 1977 m. birželio 4 d., kai šis buvo pavogtas. Tuo metu vyriausybė nepateikė jokių detalių apie nusikaltimą, tačiau manoma, kad vagystė įvyko perkraustant muziejų iš vienų rūmų į kitus. Egipto valdžia galėjo pateikti tik teoriją apie paveikslą pavogusią banditų grupę. Tačiau paveikslas galiausiai buvo surastas po dvejų metų Kuveite. Vieta, kur paveikslas buvo rastas, visuomenei niekada nebuvo atskleista.
Apiplėšimas įvykdytas vidury baltos dienos. Kaip tik tądien veikė tik 7 iš 43 apsaugos kamerų. Paveikslas vis dar dingęs, o pareigūnams nepavyksta išsiaiškinti nusikaltėlio. Viename interviu Egipto vidaus reikalų ministras Habibas al-Adly sakė manantis, kad vagystėje dalyvavo arba paveikslą pavogė muziejaus darbuotojas. Tikėkimės, kad vieną dieną galbūt sulauksime atsakymų.
-
Provokuojančioje dailininkės M.Radžiūnaitės parodoje – pragaro liepsnos, tuščias dėklas ir naujos religijos altorius
-
Atidaroma Antano Samuolio retrospektyvinė paroda: nuo „Geltonos moters“ iki „Baltosios obels“
-
„Susimoki 500 eurų už pusvalandį ir pamatai“: striptizo klube rastą šedevru vadinimą K.Morkūno vitražą išvysti galės ne visi
3
Henrio Matisse'o „Skaitanti mergaitė baltai geltonais drabužiais“
Dėl savo fovistinių darbų išgarsėjęs prancūzų tapytojas Henris Matisse'as taip pat tapo meno kūrinių vagystės auka. 2012 m. spalio 15-16 d. iš Roterdamo Kunsthal muziejaus dingo jo paveikslas „Skaitanti mergaitė baltai geltonais drabužiais“.
Taip pat buvo pavogtas Claude'o Monet paveikslas „Vaterlo tiltas Londone“. Policija, 3 val. ryto atvykusi į nusikaltimo vietą, rado dingusius paveikslus. Niekas nežino, kaip vagims pavyko tai padaryti.
Kaip įtariamieji buvo sulaikyti trys rumunai. Vienas jų – Radu Dogaru, kurio motina teigė, kad paveikslus sudegino savo krosnyje, norėdama paslėpti įrodymus. Laikraštis „Irish Times“ pranešė Teismo medicinos tyrėjai ištyrė pelenų likučius ir padarė netikėtą atradimą. Jie rado medienos, drobės, sąvaržų ir dažų fragmentų, kurie patvirtina jos teiginį. Tai reiškė, kad teismo medicinos tyrėjams reikės toliau tirti šias liekanas. Tikėkimės, kad paveikslas vis dar yra nesužeistas ir galiausiai sugrįš į Roterdamo Kunsthal muziejų.
4
Rembrandto van Rijno „Audra Galilėjos jūroje“
Rembrandtas van Rijnas žinomas dėl savo garsiųjų paveikslų, kuriuose vaizduojamos biblinės scenos ir religinės figūros. Per savo karjerą Rembrantas nutapė tik vieną jūros peizažą, vadinamą „Audra Galilėjos jūroje“. Paveiksle vaizduojama biblinė istorija apie Jėzų, raminantį jūrą.
Šis nuotaikingas Rembranto jūros peizažas 1990 m. buvo pavogtas iš Bostono Isabellos Stewart Gardner muziejaus. Tuo metu tai buvo viena didžiausių meno vertybių vagysčių JAV. Paveikslą pavogė du policijos pareigūnais apsimetę vyrai. Dėl to muziejaus darbuotojai juos įleido į muziejų. Jie buvo šokiruoti, kai apsimetėliai policininkai juos surišo ir ėmė pjaustyti paveikslus iš rėmų. Iš viso buvo pavogta 13 meno kūrinių.
Tarp pavogtų meno kūrinių buvo tokių garsių menininkų kaip Johannesas Vermeeris, Edgaras Degas ir Govaertas Flinckas paveikslai. Šiandien tušti rėmai vis dar kabo savo originaliose vietose, primindami, kas buvo prarasta, ir tikėdamiesi, kad vieną dieną šie kūriniai bus grąžinti.
5
Carlo Spitzwego „Neturtingas poetas“
Paskutinis trūkstamas šedevras mūsų sąraše yra vokiečių tapytojo Carlo Spitzwego darbas „Neturtingas poetas“. C.Spitzwego kūrinys dažnai laikomas komišku dėl skėčio, kuris vaizduojamas stebuklingai plūduriuojantis ore. Daugelis meno istorikų mano, kad C.Spitzwegas norėjo pavaizduoti badaujantį menininką. Kūrinys buvo pavogtas du kartus.
Pirmą kartą tai įvyko 1976 m. gruodžio mėn. Netikras vagis buvo vokiečių performanso menininkas Ulay. Apie vidurdienį Ulay užėjo į Nacionalinę galeriją Berlyne, pakėlė kūrinį nuo sienos ir tiesiog išėjo su juo pro atsarginį išėjimą. Keistas posūkis – Ulay pakabino paveikslą draugo namuose ir pasakė policijai, kad grąžins kūrinį tik tuo atveju, jei galerijos direktorius ateis jo pažiūrėti. Paveikslas buvo sėkmingai grąžintas galerijai. Paveikslą dar kartą pavogė du persirengę vagys Šarlotenburgo pilies galerijoje „Galerie der Romantik“. Daugiau jis niekada nebuvo pastebėtas.
