Pasak parodos kuratorių Ugnės Marijos Makauskaitės ir Justinos Augustytės, ekspozicija siekiama supažindinti Pietų Korėjos žiūrovus ne tik su Lietuvos fotografijos, bet ir su šalies istorijos raida. „Dėl šios priežasties išskyrėme identitetą kaip pagrindinį parodos aspektą, kaip vieną iš galimų įrankių menininkų kūrybai atverti. Pati ekspozicija sudaryta iš trijų dalių, apžvelgiančių tapatybės raišką fotografijoje skirtingais laikotarpiais. Nors chronologinės ribos tėra punktyriškos, sąlyginės, tačiau kiekvienoje dalyje pristatomos pagrindinės tam tikro laikotarpio tendencijos, aktualiausios temos, ryškiausi kūrėjai“, – pasakoja kuratorės.
Pirmąją dalį „Identity as Reality“ („Identitetas kaip realybė“) sudaro sovietmečiu aktyviausiai veikusių fotomenininkų kūryba, laviravusi tarp tuometinių oficialiųjų reikalavimų ir kūrybinės laisvės siekių. Antrojoje dalyje „Identity as an Object“ („Identitetas kaip objektas“) pristatoma fotografų karta, debiutavusi maždaug 9-ajame dešimtmetyje ir savo kūryboje nagrinėjusi kompleksiškus individo ir visuomenės santykius valstybės politinio lūžio fone. Trečiąją parodos dalį „Identity as a Concept“ („Identitetas kaip idėja“) sudaro darbai, sukurti jau po 2000-ųjų. Tai kūriniai, skirtingomis formomis analizuojantys įvairius dabarties procesus ir jos ryšius su praeitimi, nesiekiantys objektyvaus tapatybės dokumentavimo, o priešingai – dažnai pasiūlantys daugiau klausimų negu atsakymų.
Parodos atidarymu Seule bus paminėtas ir Lietuvos bei Pietų Korėjos diplomatinių santykių 30-metis. Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, ši sukaktis yra įprasminama konkrečiais darbais ir ilgalaikį poveikį turėsiančiomis veiklomis, aptartomis Lietuvos ir Pietų Korėjos vyriausybių pasirašytame Susitarime dėl bendradarbiavimo kultūros, meno, švietimo, mokslo, jaunimo reikalų ir sporto srityse. „Šalių bendradarbiavimą Seule tęsia paroda iš Lietuvos fotografijos aukso fondo. Mūsų klasikų ir jaunųjų fotografijos talentų darbuose subtiliai atsiskleidžia šalies ir visuomenės pokyčiai: kuo Lietuva gyveno 7-ajame dešimtmetyje, kokiu keliu ėjome į savo Nepriklausomybę ir kuo gyvename dabar”, – teigia ministras S.Kairys.
Parodoje eksponuojamos Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Romualdo Požerskio, Rimaldo Vikšraičio, Vaclovo Strauko, Romo Juškelio, Virgilijaus Šontos, Violetos Bubelytės, Gintauto Trimako, Algirdo Šeškaus, Remigijaus Treigio, Alfonso Budvyčio, Gintaro Zinkevičiaus, Lauros Garbštienės, Akvilės Anglickaitės, Dovilės Dagienės, Tado Kazakevičiaus, Geistės Kinčinaitytės, Vytauto Kumžos fotografijos. Didžioji jų dalis saugoma Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fotografijos rinkinyje.
Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su Lietuvos kultūros institutu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
