487 kilometrus besitęsiantis maršrutas driekiasi per Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą.
Kaip spaudos konferencijoje teigė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, kultūros kelių įgyvendinimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir Kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane, o M. K. Čiurlionio kelias buvo pasirinktas kaip bandomasis kelias, kurį sukurti buvo lengviausia, mat šalyje netrūksta menininko kūrybai skirtų institucijų, festivalių, konkursų ir kt.
„Šis kelias gimė iš meilės mūsų tautos genijui, iš noro, kad būtų vienoje visumoje sutelkti pagrindiniai dalykai, kurie yra susiję su jo gyvenimu, gyventomis vietomis, vietomis, kur jis dirbo, kūrė, lankėsi, kur gal nesilankė, bet žmonės, įkvėpti jo minčių, pratęsė tą kūrybinį impulsą“, – kalbėjo G.Žemaitytė.
Kultūros ministerijos iniciatyva Lietuvos muziejų asociacija sutiko koordinuoti M. K. Čiurlionio nacionalinio kultūros kelio kūrimą – tam buvo sukurta darbo grupė, jungianti savivaldybes ir įstaigas, kurios savo vardą vienaip ar kitaip sieja su M. K. Čiurlioniu.
„Šis kelias svarbus tuo, kad jis yra nemažas, turiningas, tą turinį koordinuoti yra atskiras, sudėtingas darbas. Vienas darbo grupės tikslų buvo sukurti modelį, kaip tokie keliai galėtų būti koordinuojami, finansuojami, kaip jie galėtų įsipaišyti į Lietuvos kultūrinį turizmą, regioninę plėtrą ir savo krašto pažinimo galimybes ir tikslus“, – sakė viceministrė.
Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza spaudos konferencijoje džiaugėsi, kad „Čiurlionio kelias“ niekuo nenusileidžia Europoje pristatomiems menininkų keliams, jungdamas svarbiausias menininko gyvenimo ir kūrybos vietas bei nusidriekdamas per visą Lietuvą.
Pasak R.Balzos, norint įveikti 487 kilometrus besitęsiantį maršrutą, prireiktų bemaž milijono žingsnių: „Milijonas žingsnių link Čiurlionio – tai labai simboliška, bet labai prasminga, kad tokį kelią turim, galime jį pristatyti“, – sakė R.Balza, dėkodamas prie projekto prisidėjusiems muziejams bei savivaldybėms.
Projekto vadovė Lolita Valužienė teigė, jog planuojama šį kelią plėsti tarptautiniu mastu – 2021 m. tikimasi, jog jis įtrauks ir Lenkiją, Leipcigą, Sankt Peterburgą.
L.Valužienė pristatė specialiai Čiurlionio keliui sukurtą portalą, kuriame pateikiama informacija apie visus kelio taškus, taip pat – renginius, skirtus M. K. Čiurlionio kūrybai.
Tiesa, portalas kol kas prieinamas tik lietuvių kalba. Pasiteiravus, ar planuojama sklaida tarp užsienio turistų, L.Valužienė teigė: „Jei kelias plėsis ir į Vokietiją, ir į Rusiją, neišvengiama, kad bus pristatoma ir kitomis kalbomis. Tai perspektyvos dalykas. Tai, suprantama, priklausoma ir nuo finansavimo.“
Savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programos sudarytojas, prof. Rokas Zubovas teigė, kad Čiurlionis yra prisidėjęs prie pačių įvairiausių Lietuvos vietų – nuo Lietuvos dvarų ir miestų, iki pajūrio ir pačių gražiausių gamtos kampelių: „Ir vis per šį kelią atrandam, kad čia taip pat buvo Čiurlionis. Žmonės gali jausti įkvėpimą, kad jie vaikšto Čiurlionio vietomis.“
Pasak R.Zubovo, šiandien Čiurlionio kelyje jau numatytas 97 vietos, tačiau jų, neabejojo programos sudarytojas, tik daugės. „Čiurlionio Lietuvos“ savaitės programoje kiekviename „Čiurlionio kelyje“ dalyvaujančiame mieste numatomos autorinės ekskursijos, taip pat – parodos, koncertai ir kt.
Varėnos rajono savivaldybės meras, istorikas Algis Kašėta teigė, jog lig šiol ne visi žino, kad M. K. Čiurlionio gimtinė yra Senoji Varėna, tačiau teigė besitikintis, kad Varėnos vardas bus labiau susietas su Čiurlioniu, o prie to prisidės ir „Čiurlionio kelias“, kurio pirmąja stotele Senoji Varėna ir tapo.
Pristatydamas Čiurlionio kelio atidarymo programą Varėnoje bei Senojoje Varėnoje, kurioje – ir gobelenų, sukurtų Čiurlionio tapybos motyvais, paroda, ir jo muzikos koncertas – A.Kašėta pasidžiaugė, kad pavyko gana tiksliai nustatyti M. K. Čiurlionio gimimo vietą.
„Čia bus atminimo ženklas, kol kas laikinas, pažymėta, kur gimė didysis genijus, mūsų kraštietis“, – sakė A.Kašėta.
