„Stebuklingi kilimai“ – tai „Kūrybiškos Europos“ iš dalies finansuojamas keturmetis tarptautinis projektas, kuriam pirmą kartą vadovauja Lietuva, atstovaujama šiuolaikinio meno festivalio Kauno bienalė. Projektas sujungia vietos bendruomenes ir kylančius menininkus bendroms meno veikloms įgyvendinti.
Pirmaisiais projekto metais įvykdyta 20 rezidencijų, įtraukti 22 kylantys menininkai, 41 vietinis menininkas bei 16 skirtingų vietinių bendruomenių.
Stiprėjant projekto partnerystėms bei ryškėjant kryptingumui, projekto organizatoriai apžvelgia praėjusius bei pradeda planuoti antruosius „Stebuklingų kilimų“ metus.
Europą jungiančios istorijos
„Stebuklingais kilimais“ organizatoriai siekia per įvairias meno formas žmones supažindinti su daugiasluoksne Europos bendruomene, jos istorija, patiriamomis problemomis ir išgyvenimais, kurti socialiai atsakingą meną, padedantį įžodinti įvairių bendruomenių istorijas.
Projektas įgyvendinamas meno rezidencijų principu, išlydint jaunuosius-kylančius menininkus į rezidencijas svečiose šalyse.
Nors pirmais metais buvo numatyta surengti 13 rezidencijų, keliems projekto partneriams pareiškus norą savo šalyje įvykdyti po dvi rezidencijas, skaičius išaugo iki 20-ties.
Kuratorių atrinkti menininkai rezidencijos metu dirbo su vietos bendruomene, atliko tyrimus, rinko jų istorijas, o rezidencijos pabaigoje pristatė meno kūrinius, įkvėptus bendruomenės.
„Man šis projektas visuomet asocijavosi su pasakų knyga. Knyga, kurioje nugula daug skirtingų istorijų su vis kitais veikėjais, kitais herojais ir kitais trigalviais slibinais. Šiais metais parašėme daugiau nei 20 tokių istorijų, pabirusių 13-oje Europos šalių. Jų veikėjai – vietos bendruomenės: pabėgėliai Italijoje ar Sakartvele, mažo kaimo gyventojai Rumunijos pakraščiuose, skalbėjos Portugalijoje ir kiti.
Viena vertus, atrodo, kad visos šios pasakos tarpusavyje visiškai nesusijusios, tačiau visų jų paskirtis yra surasti savo namus, savo skaitytoją, klausytoją ar žiūrovą. Be ausų ir akių, siekiančių suprasti, nereikėtų lūpų istorijoms pasakoti, istorijos netektų prasmės.
Aš be galo džiaugiuosi, kad ūmėjant nacionalizmui, antisemitizmui, priešiškumui vienas kitam, mes savo rankose turime patį nepavojingiausią, bet patį įtaigiausią ginklą – galią vienus žmones supažindinti su kitais per jų istorijas, sutalpintas į vieną ar kitą meno formą, pasistengti padėti mums visiems suprasti, kad mes – žmonės – nesiskiriame.
Skiriasi tik aplinka, kurioje mes gyvename. O dažnu atveju mes visi bijome ir nemėgstame tų, kurių nepažįstame“, – stebuklingus kultūrinius procesus komentavo Kauno bienalės direktorė Kotryna Žemaitytė.
Daugiasluoksnė Europos bendruomenė
„Stebuklingi kilimai“ – plataus organizacijų partnerių bei menininkų tinklo pagalba siekia skatinti tarpkultūrinį bei tarpreliginį dialogą, didinti kritinį visuomenės mąstymą, supratimą ir žinias apie mūsų istoriją ir praeitį bei gyvą bendravimą.
„Šiuo metu dauguma žmonių išgyvena asmeninę krizę, nes mes nežinome, ką reiškia būti dalimi bendruomenės. Taigi, nežinome ir nesuprantame savo atsakomybės prieš kitą asmenį. Dažnai netoleruojame to, ko nesuprantame.
Svarbu įtraukti vietos bendruomenes į meno procesus ir jas įgalinti per bendros kūrybos praktiką, didinti tarpusavio supratimą ir tarpkultūrinį bendravimą, bendradarbiavimą“, – teigė projekto „Stebuklingi kilimai“ vadovė Neringa Stoškutė.
Kiekviena projekto organizacija pasirinko tai šaliai aktualią problematiką ar socialinę temą. Vieni partneriai siekė išlikti aktyvūs ir per kultūrinius vyksmus reflektuoti geopolitines aktualijas: Italija, Kroatija, Austrija per meną ir glaudų darbą su vietos bendruomene bandė bent kiek prisidėti prie migrantų krizės sprendimo, jų integracijos į visuomenę.
Italių duetas „Grossi Maglioni“ rezidencijos „Novo Kulturno Naselje“ (Serbija, Novi Sad) metu nagrinėjo sudėtingą ir konfliktišką Serbijos istoriją, šiuolaikinį tautos sąlytį su vietinėmis nacionalinėmis mažumomis, moterų padėtį šiame regione.
Menininkė Maj Horn (Danija / Vokietija) kartu su vietos pabėgėliais vaikščiojo po Zagrebo (Kroatija) gatves ir gatveles, tam kad sudarytų migrantams naudingų vietų ir patarimų gidą. Šiame leidinyje sugulė alternatyvūs patarimai išgyvenimui: dėvėtų drabužių parduotuvės, nakvynės prieglobsčiai, specialių mokyklų migrantams sąrašai, detalesnė informacija ir žemėlapis.
Kitos projekto partnerių organizacijos daugiau dėmesio skyrė sociokultūriniam kontekstui ir vietinėms tradicijoms. Menininkės Hermione Allsopp (Didžioji Britanija) ir Ida Blazicko (Kroatija) rezidencijos tekstinės bienalėje „Contextile“ (Portugalija, Guimaraes) metu, bendravo su unikaliomis Šiaurės Portugalijos regiono skalbėjomis, kurios šeimos skalbinius skalbia viešuose baseinuose, miesto centre.
Menininkės inicijavo beveik dešimtį meno kūrinių, siekiančių suaktyvinti ir paskatinti moteris ir toliau puoselėti šias tradicijas.
Visi dalyvavę menininkai buvo skatinami dirbti už institucijos ribų, ieškoti gilaus, sociokultūrinio konteksto nepažįstamose šalyse. Toks darbo metodas padeda tobulėti menininkams, o vietinei kultūrai pažvelgti į save, savo istoriją ir socialines problemas naujai. Daugumos rezidencijų rezultatų pristatymai vyko viešose ir ne menui skirtose erdvėse: parkuose, pagrindiniuose miestų skveruose, senų biurų erdvėse ar tekstilės fabrikuose. Kylantys menininkai buvo pristatyti tarptautiniuose renginiuose: bienalėse, trienalėse, įvairiuose festivaliuose.
Auginamas supratimas ir pasitikėjimas
Projekto „Stebuklingi kilimai“ vadovės tiki, kad kultūra gali pakeisti tarpusavio nepasitikėjimą ir konfrontaciją į tarpkultūrinį dialogą, tarpusavio supratimą, pagarbą ir meilę vienas kitam.
„Multikultūriškumas – tai iššūkis, tačiau dėl vieno sutaria visi trylika projekto partnerių – tai noras kurti reikalingą meną, orientuotą į auditoriją, stengtis paaiškinti kartais rafinuotą ir sofistikuotą meno kalbą tiek mažam vaikui, tiek absoliučiam meno guru”, – sakė K.Žemaitytė.
Apžvelgiant sėkmingai prabėgusius pirmuosius projekto „Stebuklingi kilimai” metus, projekto organizatoriai ne tik skaičiuoja rezultatus, tačiau įsivertino ir tobulintinas sritis. Dar metų eigoje išspręsti trumpalaikiai sunkumai dėl išties kultūriškai skirtingų darbo metodų.
„Apžvelgiant pirmus projekto metus kartu su partneriais supratome savo stiprybes ir silpnybes bei skirtumus, pamatėme galimybes tobulėjimui ateinančiais projekto metais. Mūsų veikloje atsiranda daugiau savikritikos ir kryptingumo, o tai leidžia mums atvirai kalbėti apie savo poreikius ir turėti aiškesnius tikslus“, – įžvalgomis dalinosi N.Stoškutė.
Projekto vadovė pripažįsta, kad didžiausias iššūkis tiek vadovaujančiai organizacijai ir partneriams, tiek kuratoriams ir menininkams, tai priminimas, jog visi turi skirtingas žinias, skirtingas patirtis, supratimus ir papročius bei siekis visiems surasti būdą visu tuo pasidalinti.
Antrųjų metų pradžioje intensyviai ruošiamasi dar vienam meninių rezidencijų ciklui. Spalį vykusio kuratorių susitikimo metu buvo aptarti ateinančių metų planai bei aplankyta tekstilės bienalė „Contextile 2018“, apdovanotos pirmaisiais metais į meninius projektus įsitraukę bendruomenės. Antraisiais metais planuojama įgyvendinti 26 menines rezidencijas. „Pasibaigus pirmiems projekto metams partneriams linkiu atkaklumo ir būti ambicingiems toliau tęsiant darbus bei nepamiršti svajoti!” – linkėjo projekto vadovė N.Stoškutė.
Daugiau informacijos apie menininkų rezidencijas skelbiama internetinėje svetainėje (www.magiccarpets.eu) bei socialiniuose tinkluose.
