Pasitelkus peilį kaip objektą, performanse tyrinėjama pjūvio veiksmo logika. Gebėjimas mąstyti racionaliai, „aštriai“, yra būtent tai, kas istoriškai atskyrė Žmogų nuo gyvūno ir kitų kategorijų. Kai sakome, kad kažkas pasižymi aštria klausa ar aštriu žvilgsniu, paprasta kalba atskleidžia, kad aštrumas ir gėris yra vartojami sinonimiškai kalbant apie percepciją. Kaip aštrus peilis skrodžia medžiagą – panašu į tai, kaip kognityviai suvokiame savo aplinką per jusles.
Visoje Vakarų mąstymo istorijoje kūnas ir protas buvo patalpinti priešinguose pjaunamumo spektro galuose – materialus kūnas kaip neribotai dalijamas ir nematerialus protas kaip iš esmės nedalomas. Kūnas „talpina“ protą, todėl jie yra neatsiejami, nors tiksli vieta, kur baigiasi kūnas ir prasideda protas, gali būti gana neaiški. Performanse imamasi šios kanoninės Vakarų filosofijos „problemos“ ir ji yra iš naujo peržiūrima per poeziją, animaciją ir judesį.
Šiame kūrinyje L.Baliasnaja atlieka mintinį eksperimentą, kurio metu kūno ir proto vienovė pakeičiama kūno ir peilio vienove. Ji nagrinėja, kas atsitinka, kai į nematerialų protą, kuris, regis, veikia kaip peilis, iš tikrųjų pažvelgiama taip, tarsi jis būtų apčiuopiamas objektas, pasižymintis konkrečiomis fizinėmis savybėmis. Ji klausia, ką reiškia mąstyti ir jausti kaip peiliui, kokios yra materialios mąstymo kaip pjaustymo konceptualizavimo pasekmės.
Šis performansas kviečia pasinerti į kelionę pjaunant kalbą, kūną, audinį ir popierių, kurios metu atrandamos ir atveriamos neįprastos daiktų tvarkos, įpjovimo bei naujų prasmių įterpimo galimybės.
Trieb, kas vokiškai reiškia varą, troškimą ir instinktą, tampa jėga, varančia peilišką protą, trokštantį prapjauti visa, kas tik pasirodo jo kelyje, įskaitant ir savo savasties pajautimą.
L.Baliasnaja – choreografė ir performanso menininkė, šiuo metu gyvenanti Briuselyje, Belgijoje. 2016 m. baigė performanso menų tyrimo ir paruošimo studijas (P.A.R.T.S) Briuselyje, netrukus po to pradėjo filosofijos studijas Liuveno universitete.
Savo kūryboje Liza ieško sąsajų bei įtampos taškų tarp filosofinių sąvokų ir jų raidos formų choreografiniame mąstyme. Liza ypač domisi choreografijos suvokimu anapus kūno ribų, todėl naujausiame savo kūrinyje kuria pasitelkdama balsą, kalbą ir skaitmeninį vaizdą. Jos kūriniai buvo rodomi į vizualųjį meną orientuotose erdvėse, tokiose kaip Mykolo Žilinsko dailės galerija, Izraelio muziejus, Petah Tikvos dailės muziejus, MO muziejus, taip pat performanso meno ir šokio festivaliuose, tokiuose kaip „Almost Summer Festival 2019“, „Bâtard Festival 2021“ ir „March Hare Dance Festival 2018“.
Kaip atlikėja Liza bendradarbiavo su tokiais menininkais kaip Ula Sickle, Eglė Budvytytė, Eszter Salamon, DD Dorvillier, Mårten Spångberg ir Lenio Kaklea, dirbo Christine de Smedt, Myriam Van Imschoot ir Eszter Salamon menine asistente. Atlikdama ilgalaikius meno tyrimus, Liza dalyvavo rezidencijų programose Nidos meno kolonijoje (LT), Kauno menininkų namuose (LT), Kanuti Gildi Saal (EE), Seulo šokio centre (KR), Workspacebrussels (BE), Kaaitheater (BE) ir kt.
Autoriai:
Idėja ir performansas: L.Baliasnaja
Garsas: Jokūbas Čižikas
Meniniai konsultantai: Stefan Govaart, Alissa Šnaider ir Laura Stellacci
Animacija: L.Baliasnaja kartu su Federico Vladimir Strate Pezdirc
Kostiumų dizainas: L.Stellacci
Scenografija: L.Baliasnaja, Machteld Lambeets ir L.Stellacci
Iliustracijos autorė: L.Baliasnaja
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
