„Šiandien mums visos nuomonės yra svarbios, todėl ir esame čia, todėl ir kalbamės. Ačiū jums, kad diskutuojate, keliate klausimus ir esate bendruomeniški“, – sakė projekto architektūrinės dalies vadovė Andrė Baldišiūtė.
Ji pristatė trumpą įvykių chronologiją bei priminė, jog atviras konkursas daugiabučių pastatų projektams pagal rengiamą, bet dar nepatvirtintą specialųjį planą, buvo organizuotas 2014 rugpjūčio-spalio mėnesiais, jį rengė Architektų sąjunga. Iš 11 dalyvių nugalėjo „Do Architects“ projektas, kuriame buvo siūloma daugiabučius pastatus orientuoti išilgai šlaito.
A.Baldišiūtė priminė, kad apie konkurso rezultatus rašė žiniasklaida, Architektų sąjunga, apie juos buvo diskutuojama ir architektūros bendruomenėje. Lapkričio pabaigoje specialiojo plano rengėjai studijos „Do Architects“ paprašė suruošti konkursą laimėjusio projekto pasiūlymus kaip priedą prie spec. plano, o tų pačių metų gruodžio mėnesį apie galimybę susipažinti su spec. plano sprendiniais buvo paskelbta Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės internetinėse svetainėse.
„Apmaudu, kad gyventojų pastabų dėl projektinių sprendinių gauta nebuvo. Ir turbūt šiandien mums visiems reiktų pamąstyti, kaip padaryti šias procedūras atviresnes, skaidresnes ir tikresnes“, – sakė A.Baldišiūtė.
Jos teigimu, įstatymai aiškiai nurodo, kada visuomenė turi būti informuojama apie statinių projektavimą – kai tai yra svarbus visuomenei statinys (daugiabučiai pastatai, nors ir statomi į UNESCO paveldo sąrašą įtraukto barokinio ansamblio teritorijoje, į šią kategoriją nepatenka), arba statinys, kuris neturi parengtų planavimo dokumentų. Kadangi 2015 m. tuometinis kultūros ministras Šarūnas Birutis patvirtino Kultūros paveldo departamento rengtą teritorijų planavimo dokumentą, įstatymams nusižengta nebuvo ir visos procedūros buvo atliktos teisingai.
Tiesa, apie viešinimo trūkumą jau anksčiau prabilo aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, tikinusi, jog buvo praleistas vienas iš projekto derinimo etapų, apie tai kalbėjo ir į diskusiją susirinkę architektai bei vietos bendruomenių nariai.
Vis tik A.Baldišiūtė teigė, jog „Do Architects“ kaip projekto autoriai padarė net daugiau nei privalėjo: „Pagal įstatymą visuomenės informuoti nereikėjo, bet visuomenė apie projektą buvo informuojama nuolat. <...> Apie šį renginį nežino labai daug žmonų, bet nemanau, kad jie turi kaltinti mus, kad kažko nepadarėm, nes jie apie renginį nežino. Apie šitą mūsų projektą lygiai taip pat „Facebook“ paskyroje 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo viešas „postas“, kurio peržiūrų skaičius buvo 13 000. Ir tai yra faktas. Bet tuo metu apie projektą kažkodėl niekas nenorėjo diskutuoti.“
A.Baldišiūtė taip pat išreiškė apmaudą, jog institucijos, priimančios sprendimus, baidosi atsakomybės: „Man taip pat kaip ir jums skauda, kad asmeninė atsakomybė, kuri daro įtaką sprendiniams, nėra niekaip matoma iš valdininkų.“
Į UNESCO ir paveldosaugininkų nuogąstavimus, jog „Do Architects“ projektas keičia miestovaizdį, jo autoriai atsakė: „Ar ši įtaka didesnė nei prieš tai stovėjusios ligoninės? Manau, kad ne. Ar pastatai daro įtaką? Aišku, kad taip, bet kokie pastatai daro įtaką. Turbūt šiandien diskutuojam apie tai, ar galim iš viso pašalinti buvusį ligoninės pastatą ir nieko nedaryti ir ar galime konvertuoti jį į kažką nuosaikesnio.“
A.Baldišiūtė teigė mananti, jog šiandien miestas gali keistis, tik reikia sudėti teisingus atskaitos taškus: „Net Bažnyčia šiandien modernizuojasi. Nebegyvenam XX a., XIX a. ar XVIII a. Šiandien visi gyvenam XXI a., ir jei mes nesikeisim, neišvengiamai keisis kiti.“
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog projektas išgyveno daug transformacijų – remiantis ICOMOS ekspertų rekomendacijomis, buvo atsisakyta idėjos sukurti arkas Subačiaus g.; siekiant sumažinti vizualinę įtaką panoramoms, eskizuojant buvo atrasta, jog pastatų galai atrodys smulkesni dėl krentančio šešėlio, jei jų galai ties pastato viduriu pakeis kryptį. Architektūrinių kasinėjimų metu taip pat buvo atrastas akmeninis keliukas, kuris bus įkomponuotas į projektą kaip svarbus architektūrinis elementas.
A.Baldišiūtė patikino, jog taip pat nuolat sekamas statybų poveikis Misionierių bažnyčiai.
Šiuo metu „Misionierių soduose“ planuojama projektuoti 120 butų, numatytos 128 parkavimo vietos požeminėje aikštelėje. Užbaigti darbus planuojama 2019 metų gruodį. Bendros investicijos į projektą turėtų siekti apie 40 mln. eurų.
