Pasak projekto organizatorių, atėjo laikas skirti atskirą dėmesį moterų kūrybai. Atsitiktinai perskaičiavus kolekcijai priklausančių darbų autorius, paaiškėjo, kad tarp beveik 300 menininkų – tik apie 40 moterų.
„Tai pasaulinė tendencija, primenanti, kad dailininkės susiduria su kitokiais iššūkiais nei dailininkai, kas neretai nustumia jas į archyvų užkampius. Todėl kuriame „Savą kambarį“, kurį suprantame kaip vietą, kur bus atidžiai įsižiūrima į dailininkių kūrybą, įsiklausoma į tai, kas mums pasakojama tvirtu balsu, ir tai, kas netikėtai praslysta“, – sako projekto vadovė Ugnė Bužinskaitė.
Dar 1929 m., kalbėdama apie rašytojas, Virginia Woolf nurodė savos erdvės svarbą kūrybai – „duokit jai kambarį ir penkis šimtus svarų per metus“. Pasak menotyrininkės Monikos Krikštopaitytės, dabar privati erdvė nebe tokia didelė prabanga, kūrėjoms atviri ir universitetai, ir bibliotekos, ir galerijos, tad belieka pasitikrinti savo pažiūras.
„Norime sukurti simbolinį „Savą kambarį“ kaip progą nustebti peržiūrint tai, ką kartais paliekame paraštėse. V. Woolf pastebėjimu, autorės turi savo, kitokį nei vyrų autorių, balsą, bet geriausi kūriniai gimsta, kai pamirštamas lytiškumas, nes skirtingose lytyse užkoduotas noras bendradarbiauti“, – teigia organizatoriai.
Projekte bus pristatomos menotyrininkų parengtos dailininkių kūrinių, priklausančių „Lewben Art Foundation“ kolekcijai, analizės. Kūrinių narpliojimas atskleis dailininkių kūrybines vertybes ir aplinkybes, iššūkius ir pasiekimus. Su žiniasklaidos partneriais bus siekiama ne tik pritraukti platesnę auditoriją, bet ir kaupti recenzijų rinkinį, kuris prireikus būtų lengvai pasiekiamas.
