Antradienio popietę Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius susitiko su kultūros atstovais: dirigentu ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu Donatu Katkumi bei kompozitoriumi, dirigentu, kamerinio choro „Jauna muzika“ vadovu Vaclovu Augustinu. Nors mero dienotvarkėje tarp susitikimo dalyvių buvo nurodytas ir OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas bei režisierius Oskaras Koršunovas, jis pasitarime nedalyvavo.
„Vyko darbinis susitikimas, apsikeitėme nuomonėmis. Sutarta toliau ieškoti verslo ir valstybės bendradarbiavimo formų,“ – teigė mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.
Mano nuomone, ten galėtų būti ir teatro salė. Miesto valdžia įsivaizduoja kitaip ir nori didelės reprezentacinės salės, – sakė D.Katkus.
Dirigentas Donatas Katkus yra įsitikinęs, kad miestui kultūra turi būti prioritetinė sritis.
„Savivaldybė turi tris labai ryškius meno kolektyvus – Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą, OKT/Vilniaus miesto teatrą ir „Jaunos muzikos“ chorą. Mes esame žinomi visoje Europoje, o mūsų sąlygos yra labai prastos. Pavyzdžiui, dabar, jei norime koncertuoti valstybinėse salėse, turime mokėti beprotiškus pinigus tiems kolektyvams, kurie gauna iš ministerijos tas sales“, – sakė D.Katkus, pabrėžęs, kad savivaldybė privalo rūpintis miesto meno kolektyvais.
Pasak jo, tai, kad Vilnius neturi savo reprezentacinės koncertų salės, yra problema, tačiau, jei ji atsirastų, turėtų būti derinami skirtingi interesai.
„Dar yra labai daug klausimų, koks tas pastatas turėtų būti, bet mes manome, kad jis turėtų būti multikultūrinis, jame galėtų pasirodyti daug kolektyvų. Mano nuomone, ten galėtų būti ir teatro salė. Miesto valdžia įsivaizduoja kitaip ir nori didelės reprezentacinės salės, tačiau tai dar yra ilgų diskusijų objektas“, – sakė D.Katkus.
Šiuo metu yra keli Profsąjungų rūmų pastato savininkai, todėl būtina rasti sprendimą, kaip ši teritorija galėtų būti sugrąžinta visuomenės reikmėms.
Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Marius Gurskas teigia, jog ministerija taip pat prisideda prie projekto įgyvendinimo – organizuoja susitikimus, kad Profsąjungų rūmų vietoje atsirastų moderni, universali, gerą akustiką turinti multifunkcinė koncertų salė, kurioje galėtų pasirodyti garsiausiose pasaulio scenose koncertuojantys muzikantai.
„Šiuo metu Lietuva tokios salės neturi ir praranda galimybę pasikviesti pačius geriausius, suteikti tokią salę šalies muzikams, kurie mūsų vardą garsina svetur. Su šia idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai – Jonas Basanavičius, M.K.Čiurlionis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Antanas Vileišiai ir kt. 1911 m. už visuomenės suaukotus pinigus buvo įsigytas sklypas Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro) kalno, Tautos namams statyti. Tad moderni koncertų salė galėtų būti šios idėjos įgyvendinimas“, – sakė M.Gurskas.
Svarstoma įkurti Lietuvos naujųjų laikų visuomenės istorijos galeriją – Atgimimo muziejų, Visuomenės centrą.
Pasak jo, šiuo metu yra keli Profsąjungų rūmų pastato savininkai, todėl būtina rasti sprendimą, kaip ši teritorija galėtų būti sugrąžinta visuomenės reikmėms. Tam reikalingos tiek juridinės, tiek finansinės priemonės, kuriomis pasirūpinti planuoja Kultūros ministerija drauge su Vyriausybe.
Kultūros ministerija kartu su iniciatyvine grupe taip pat rengia koncepciją, kurioje akcentuojama prioritetinė daugiafunkcio centro paskirtis visuomenės kultūrinių, edukacinių ir pažintinių poreikių tenkinimui, išryškinant pilietinę ir simbolinę būsimų kultūros namų vertę.
Numatoma, kad pagrindinėms funkcijoms būtų skiriama M.K.Čiurlionio vardo salė simfoninei muzikai, taip pat būtų įrengta universali koncertinė J.Basanavičiaus vardo salė. Svarstoma įkurti ir Lietuvos naujųjų laikų visuomenės istorijos galeriją – Atgimimo muziejų, Visuomenės centrą.
Kaip teigia M.Gurskas, šis projektas yra siejamas su Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiu.
