Įspūdingais užmojais ir grandioziniais projektais garsėjantis menininkas nepamiršta Lietuvos, o savo idėjoms realizuoti renkasi ne vien didžiuosius šalies miestus.
Prisimindamas „Malonny“ istoriją, R. Bartkus pasakoja, kad prieš kiek daugiau nei šešerius metus, sutapus jo ir Nepriklausomybės Akto signataro, „Arvi“ įmonės atstovo Algirdo Kumžos idėjoms, gimė mintis kurti simpoziumą: „Mes pristatėme šią idėją „Arvi“ prezidentui Vidmantui Kučinskui, ir jis buvo toks išprotėjęs, kad tą idėją palaikė. Taip mes atsidūrėme Marijampolėje.“
Apie šio regiono savitumą menininkas kalba: „Aš nenoriu būti tuo žmogumi, kuris visas sienas išpieštų Lietuvoje. Manau, kad kiekvienas miestas turi atrasti kažką, kuo jis ypatingas, išsiskiria iš kitų. Manau, Vilniuje taip pat reikėtų kažką panašaus daryti, tačiau tik keičiant formatą, kad veikla nebūtų tik Marijampolės simpoziumo kopija.“
Paklaustas, kas pasikeitė nuo starto, R. Barkus džiaugėsi dešimtimis kartų išaugusiu miestelėnų ir žiniasklaidos susidomėjimu. „Dabar jaučiame kur kas didesnį susidomėjimą, pripažinimą, publikos ir miestelėnų palaikymą. Tęstinumas yra labai svarbus, jis po truputį kuria legendą“, – entuziazmo neslėpė festivalio vadovas.
„Malonny“ atidarymas pradėtas įspūdingu Niujorko menininko Tomo Chiu muzikiniu performansu. Specialiai lietuviškai publikai pagerbti kartu su lietuvių ansambliu „Multi Music Circle“ buvo atlikta užburianti muzikinė kompozicija „Metrix“ („Lietuva Re-Mix“).
Regione įsitvirtinus meno simpoziumo idėjai, atėjo metas atgaivinti dar vieną drąsią idėją – meno centro Marijampolėje steigimą.
Apie tai pasikalbėti antrojoje „Malonny“ dalyje susirinko šalies šiuolaikinio meno kuratoriai ir globėjai: MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus, tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ įkūrėja ir direktorė Diana Stomienė, „ArtVilniaus“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė, Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) direktorius Kęstutis Kuizinas, Lietuvos išeivijos dailės fondo vykdomoji direktorė Ugnė Bužinskaitė, Stasio Eidrigevičiaus meno centro projekto vadovė Lina Blažytė ir Marijampolės miesto architektas Arvydas Bekeris.
K. Kuizinas pasidalijo patirtimi apie ŠMC veiklą. Jį Lietuvoje pavyko įkurti beveik kartu su Nepriklausomybe – 1992 m. Beveik tris dešimtmečius pirmai šiuolaikinės kultūros institucijai vadovaujantis vyras kalbėjo, kad Nacionalinės dailės galerijos, MO, „Art Vilniaus“ atsiradimas jo negąsdina. Jis pagyrė iniciatyvą kurti šiuolaikinio meno centrą Marijampolėje ir tvirtino, kad buvusio cukraus fabriko patalpos tam – išties puiki erdvė, tačiau nereikia pamiršti paties svarbiausio: „Meno centrai nėra pastatai, tai yra žmonės ir idėjos. Galop menas susiveda ne į tai [statinius], ir pati Marijampolė jau turi stiprių startinių tradicijų. Viskas priklauso nuo drąsos ir noro. Reikia daryti savo, kitokį, ypatingą ir galvoti, kuo Marijampolė gali pritraukti.“
Šiuolaikinės meno mugės „ArtVilnius“ įkūrėja D. Stomienė ragino sekti geruoju atsikuriančios meno rinkos pavyzdžiu ir pakvietė Marijampolės savivaldybę remti kultūros centro įkūrimą. Moteris taip pat džiaugėsi tendencija, kad meno kolekcionieriai Lietuvoje vis jaunėja, o pirkti meno kūrinius tampa savotiška mada.
Šiais metais Marijampolės miestui meno simpoziumas „Malonny‘6“ padovanos tris naujas sienas, kurias ištapys šio projekto prezidentas R. Bartkus. Jis tai padarys drauge su sienų tapybos konkurso nugalėtoja, menininke Radvile Krušnauskaite (ji pristatė savo kūrinį „IN.SIDE.OUT“) ir JAV menininku Eli Elysee, kurio darbas „Šv. Jurgis iš Etiopijos“ vieną Marijampolės senamiesčio sienų puošia jau nuo 2016 m. vykusio meno simpoziumo „Malonny‘3“. Šiais metais menininkas antrąkart sugrįžta į Marijampolę skleisti savo kūrybos.
„Pirmą kartą atvykus į Marijampolę buvo kiek nedrąsu, baugu, kaip čia bus, kaip seksis, kaip marijampoliečiai reaguos į mano piešinį, tačiau viskas praėjo puikiai, o šiais metais atvykau jau kupinas drąsos ir pasitikėjimo, žinodamas, kaip viskas vyksta“, – kalbėjo menininkas iš Niujorko.
Galimybę tapyti ant vienos iš „Malonny‘6“ parinktų sienų gavusi menininkė R. Krušnauskaitė trykšta džiaugsmu ir vis dar negali tuo patikėti: „Man tai galimybė prisidėti prie miesto, kuriame gyvenu, puoselėjimo, galimybė būti išgirstai ir pamatytai. Ir kartu tai didelis iššūkis, nes tiek plotu, tiek turiniu, tiek galimybe tai kol kas bus didžiausias darbas mano gyvenime. Esu beprotiškai laiminga dėl suteiktos progos tobulėti ir augti.“
2018 m. R. Bartkaus kūrinys „Tekantis gyvenimas“ atsidūrė ant žurnalo „National Geographic Lietuva“ priedo viršelio.
Per visus 6 „Malonny“ meno simpoziumus Marijampolės sienos jau pasipuošė net 22 meno kūriniais, kuriais pasigrožėti čia atvyksta šimtai miesto ir Lietuvos svečių.
