Pasak parodos kuratorės, menotyrininkės Ievos Šadzevičienės, Vilniaus Gaono žydų muziejus iš R.Chvoleso sūnų jau gavo apie 40 tapybos darbų ir kelis piešimo albumus, jie šiuo metu yra saugomi muziejaus fonduose. „Dabar sūnūs atvežė 160 darbų sąrašą. Nauji darbai bus perduoti muziejui su tikslu, kad bus steigiamas Rafaelio Chvoleso muziejus“, – kalbėjo menotyrininkė.
Nors tiksli dovanojamų kūrinių vertė dar nėra žinoma, I.Šadzevičienė teigė, kad bendra suma, tikėtina, sieks bent kelis šimtus tūkstančių eurų.
R.Chvoleso muziejus yra naujo Vilniaus Gaono žydų muziejaus projekto – Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus – dalis.
„Jis bus įkurtas Pylimo g. 4. Prieš porą metų iš Europos Sąjungos fondų Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus gavo dotaciją pastatui atnaujinti. Šiuo metu čia yra muziejaus fondai, buhalterija ir nenaudojamos patalpos. Šiame 4 aukštų pastate visas aukštas bus skirtas R.Chvoleso kūrybai“, – sakė I.Šadzevičienė.
Muziejaus tikslas – patraukliai ir šiuolaikiškai atskleisti savitą Lietuvos žydų švietimo, kultūros ir meno fenomeną (pristatyti žydų švietimo institucijas, YIVO, „Jung Vilne“ ir kt.), žydų kilmės išeivių iš Lietuvos miestų ir miestelių indėlį į pasaulio kultūros bei mokslo pažangą.
„Litvakų kultūros ir tapatybės muziejuje bus surinktas po visą pasaulį išbarstytas Lietuvos žydų meninis ir kultūrinis paveldas, išryškinamos pasaulinio garso kūrėjais ir išradėjais tapusių išeivių iš Lietuvos sąsajos su jų lietuviška-žydiška kilme, tradicijomis ir kultūrine aplinka Lietuvoje, pristatyti saviti kultūriniai fenomenai“, – teigiama muziejaus pristatyme.
Anot I.Šadzevičienės, 2019 m. turi būti baigti statybos ir remonto darbai, o 2020-aisiais naujasis muziejus jau turėtų atverti duris lankytojams.
Jo steigėjai sako besitikintys ir verslo paramos: „Kai neseniai atidarėme Samuelio Bako muziejų, tai buvo gražus pavyzdys, kai mūsų prašymu labai daug Lietuvos įmonių ir privačių asmenų aukojo pinigus, pagreitino visus procesus ir galėjome labai kokybiškai įrengti ekspoziciją. Labai tikiuosi, kad panašiai bus ir su R.Chvoleso muziejumi“, – teigė I.Šadzevičienė.
Kalbėdama apie šiuo metu Tolerancijos centre pristatomą ir bendradarbiaujant su Prancūzijos institutu rengtą R.Chvoleso darbų parodą, I.Šadzevičienė sakė, jog joje pristatomi darbai atskleidžia pokario Vilniaus realijas.
„Parodoje, skiriamoje Lietuvos šimtmečiui, pristatomi dviejų dešimtmečių – 5 deš. ir 6 deš. – vilniečių portretai. Kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo visiškai netikėtai uždarytos sienos, R.Chvolesas tuo metu atidarė savo parodą Minske ir taip liko kitoje pusėje. Jo mylima moteris negalėjo pas jį patekti ir galiausiai žuvo gete, o jis išgyveno karą Sovietų Sąjungos teritorijoje. Chvolesas buvo vienas pirmųjų, grįžusių į Vilnių. Jis tapė tai, kas liko iš sunaikintų gatvelių, ir tapė žmones, kurie išgyveno karą – draugus, šeimos narius, menininkus ir kt. Šie portretai atskleidžia dalį Vilniaus, tai yra Vilniaus kaleidoskopo dalis“, – sakė menotyrininkė.
Anot jos, stipriausi ir geriausi R.Chvoleso portretai buvo tie, kurių jis anuomet negalėjo rodyti Vilniuje: „Jie buvo smerkiami kaip fovistiniai, postimpresionistiniai, nutapyti laisva maniera, sekant École de Paris tradicijomis. Jie buvo nepripažinti, nes neatitiko cenzūros reikalavimų. Tai, kad Chvolesas negalėjo laisvai kurti, jį ir paskatino išvykti – paskutiniais metais, kai dar buvo galima pasitraukti į Lenkiją, jis tuo pasinaudojo. <...> Bet pasitraukė skaudama širdimi, nes Vilnius jam buvo artimas, gimtasis miestas.“
Paroda „Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945–1959 m.“ Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre veiks iki gegužės 27 d.
