Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Reibinių kaime du vietiniai ir 12 suomių drožė meškas, miško dievukus ir verpstes

Visą savaitę Joniškio rajone esantis Reibinių kaimas kvepėjo mediena. Skulptoriai pjaustė ir skaptavo didžiulius rąstus. Vieni jų virto gyvūnais, kiti – moterimis ar net autoportretais. Suomiai mokėsi drožinėti lietuviškus raštus – pagal nuotraukas kūrė verpsčių kopijas.
Drožėjų pleneras Reibiniuose
Drožėjų pleneras Reibiniuose / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Jo­niš­kio ra­jo­no Rei­bi­nių kai­mo bend­ruo­me­nės ama­tų cent­re darbavosi ne tik 12 me­džio dro­žė­jų iš Suo­mi­jos, bet ir du vietiniai skulptoriai. Taip pat meistriškumo sėmėsi Jo­niš­kio „Sau­lės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los bei Jau­ni­mo ir suau­gu­sių­jų mo­kyk­los mo­ki­niai.

Medienos kvapas maišėsi su benzino aromatu, nes skulptoriai savo darbe dabar dažnai naudoja įvairius darbą palengvinančius aparatus. Benzininis pjūklas – pagrindinis skulptūro režisierius.

Vietiniai į benzopjūklus žvelgė šiek tiek nuosaikiau – naudojo ir savo kaltus. Skulptorius Saulius Alejūnas dorojo kone už jį didesnį rąstą, kuris netrukus virto savotišku autoportretu.

Naudojam prietaisus tam, kad sutaupytume laiko, tačiau gaunasi atvirkščiai. Kuo labiau pasineriam į technologijas, tuo mažiau gyvename.

Kodėl skulptorius nudrožė barzdotą galvą? Suomiai daugiausia drožė kažką konkretesnio – žuvį, teterviną, moterį.

„Matyt nepagauna, tai ir nudrožė, – šyptelėjo į ūsą S.Alejūnas. – O ką daugiau gali išdrožti, jei ne save? O gal čia koks miško dievas? Tiktų pastatyti kur šviežiai iškirstame miške. Tiesiog pastatyti ant kelmo.“

S.Alejūnas aiškino, kad benzininiai pjūklai daugiau dvasios kūriniui neprideda: „Naudojam prietaisus tam, kad sutaupytume laiko, tačiau gaunasi atvirkščiai. Kuo labiau pasineriam į technologijas, tuo mažiau gyvename.“

Dalis drožėjų iš Suomijos ir Joniškio moksleiviai daugiausia būriavosi pavėsinėje. Čia veikė verpsčių drožimo studija.

Šio meno mokė peda­go­gai Sau­lius Ka­mins­kas ir Al­gi­man­tas Bud­rys. Daugelis suomių stengėsi daryti tikslias verpsčių kopijas, tačiau kai kuriose galima įžvelgti ir Suomijos apraiškų ar užrašų.

Jo­niš­kio vie­tos veik­los gru­pės pro­jek­tų koor­di­na­to­rė Da­lia Mo­tik teigė, kad skulptūros galė­tų papuoš­ti Skaist­gi­rio se­niū­ni­ją ir Reibi­nių kai­mą. Šis ple­ne­ras yra tarptau­ti­nio projek­to „Liau­dies me­no ir kas­die­nio kūrybiš­ku­mo įžval­gos“ dalis.

Pagal šį projektą rugpjū­čio mėnesį jo­niš­kie­čiai ke­liaus į Suomi­ją, kur vyks pa­sau­lio meš­kų drožimo čempiona­tas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai