Iš viso planuojama atnaujinti 14 vitražų, esančių bažnyčios vakariniame ir pietrytiniame fasaduose. Pasak V.Černiausko, vitražai sumontuoti naudojant taškinį litavimą švinu – panašiai, kaip prieš šimtus metų.
„Yra toks taškinis litavimas, kaip buvo viduramžiais: jie litavo todėl, kad neturėjo lituoklių elektrinių – šviną ant laužo ir deda tašką ten, kur sujungimas“, – teigė V.Černiauskas.
Aukščiausios kategorijos vitražų restauratorius sako, kad sovietmečiu naudojant netinkamą technologiją vitražai įrengti daugelyje Lietuvos bažnyčių, todėl dabar tenka taisyti daug broko.
„Technologiškai ne taip padaryta. Tais laikais taip buvo, kitaip nedarė, tai yra tarybinių laikų nelaimė, dabar mes tą broką ištaisome, visos bažnyčios Lietuvoje praktiškai taip darytos, taškiniu litavimu“, – sakė restauratorius.
Vytauto Švarlio sukurti vitražai, kurių bendras plotas viršija 100 kv. metrų, Salako bažnyčioje įrengti 1991 metais.
Juos pagal V.Černiausko parengtą projektą rekomenduojama išardyti, atskiras detales nuvalyti, suskilusias – suklijuoti ir vėl sumontuoti į rėmus. Detales planuojama tvarkyti restauratorių dirbtuvėse Vilniuje.
Restauratoriaus teigimu, vitražų blokus būtina perlituoti ir padengti alavu, kad jis būtų atsparus saulės poveikiui: „Saulė – vitražo priešas, švinas nuo jos minkštėja. O jeigu jis alavuotas – alavas nebijo saulės, vitražas tampa kietas kaip lenta“.
V.Černiauskas sako, kad atskiri vitražų blokai yra pavojingai išlinkę ir gali bet kada iškristi iš rėmų, o netvarkant juos reikėtų išimti, nes sunkios, apie 15 kilogramų sveriančios detalės gali kristi ir mirtinai sužaloti žmones.
„Anksčiau klebonui sakiau – atitverkite apačioje esantį altorių, vitražai gali iškristi, pavojinga gyvybei. Jeigu 15 kilogramų užkris ant galvos, tai kas bus? Reikia juos arba restauruoti, arba išimti, jeigu nėra lėšų“, – kalbėjo restauratorius.
Vitražų konservavimo ir restauravimo darbai yra dalis suplanuoto Salako bažnyčios remonto, kuris turėtų kainuoti apie 650 tūkst. eurų, Kultūros infrastruktūros centras šiuo metu ieško, kas galėtų atlikti maldos namų remontą.
Salako bažnyčia pradėta statyti 1907 metais, jos fasadas sumūrytas iš tašytų akmenų – tai aukščiausia tokia bažnyčia Lietuvoje, jos bokštas siekia 72 metrų aukštį. Pastatas yra pripažintas valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektu.
