Multifunkcis menų centras
Pokalbį vedęs žurnalistas Paulius Gritėnas teigė, jog SEMC projektas turi potencialo konkuruoti su Juozo Miltinio teatro dvasia: „Ilgą laiką Panevėžys kultūrine prasme visiems neabejotinai buvo sietinas su J.Miltinio teatru ir teatro tradicija. Kad Panevėžyje klestėjo aukščiausio lygio kultūra niekam nėra paslaptis, bet tai, apie ką šiandien kalbam, yra bandymas žengti žingsnį į kitą lygmenį. Panevėžio kultūrinį potencialą, žmonių, neabejingų Panevėžiui, kultūrinį potencialą paversti unikaliu menų centru regione.“
SEMC projekto vadovė Lina Blažytė tikino, jog SEMC gali turėti didelės įtakos miesto kultūrinio gyvenimo išjudinimui: „Tai nėra vien tik pastatas, nėra vien tik menų centras ar galerija. Mes įsivaizduojam, kad tai turėtų būti įvykis, nuolatinis pokytis ir ėjimas į visai kitą lygį. Todėl ir pats projektas iš tikrųjų sujungia viską: estetiką, architektūrinius išieškojimus, visą Stasio [Eidrigevičiaus] kūrybiškumą“, – kalbėjo L.Blažytė.
SEMC didžiausias dėmesys bus skiriamas kolekcijai, kurią menininkas dovanoja miestui, tačiau kintančių ekspozicijų erdvėje, pasak projekto vadovės, tikimasi pristatyti ir pasaulinio garso menininkų darbus: „Mes įsivaizdavom, kad Panevėžys tikrai gali būti ta vietą, į kurią gali atvažiuoti pasaulinio garso meno mylėtojai ir ten rasti pasaulinio garso kūrinius. Iš kitos pusės aš manyčiau, kad tas centras yra traukos objektas tiems pasaulyje garsiems menininkams rinktis jame, diskutuoti, kalbėti. Mums to labiausiai ir trūksta – tos diskusijos, bendros kūrybos.“
Tiesa, pasiteiravus apie aiškesnę meninę centro koncepciją – pavyzdžiui, ar centras orientuosis į šiuolaikinį, ar į modernųjį meną, ar čia dominuos personalinės, ar grupinės parodos – L.Blažytė sakė: „Viskas priklauso nuo kuratorių, kurie dirba ir to, ką [jie] siūlo. Tai bus centras, kuris rodo pavyzdį, kaip reikia bendradarbiauti tarp kultūrinių ir nekultūrinių įstaigų bei organizacijų“.
SEMC, jos teigimu, turėtų atlikti keletą funkcijų: „Šiandien bet koks muziejus nebegali būti tik rinkinių saugotojas ir kažko rodytojas. Visi muziejai eina į multifunkcionalumą. Tai yra kartu ir kinas, ir teatras, ir parodos, ir įvairios edukacijos [veiklos], kavinė, vaikų žaidimų kambariai. Tai yra viskas kartu – centrai bendruomenei, kur bet kas gali rasti savo vietą“, – kalbėjo L.Blažytė.
Pasiteiravus, ar Panevėžyje nepritrūks politinės valios įgyvendinti projektą, L.Blažytė sakė: „Manyčiau, kad vien tai, jog per dvejus metus padaryta tiek darbų, jau yra geras ženklas. Labai daug projektų lieka idėjinėje stadijoje, jei yra nieko verti. O šiuo atveju turim rekordinius greičius, rekordišką spurtą.“
S.Eidrigevičiaus kūrybos principai – ir pastato architektūrinėje vizijoje
Panevėžio miesto architektė Daiva Gasiūnienė priminė, jog viskas prasidėjo 2016 m., merui Ryčiui Mykolui Račkauskui pasirašius ketinimų protokolą su S.Eidrigevičiumi dėl dovanojamos kolekcijos.
„Tai padėjo, strategiškai galvojant apie kitus objektus ir kitą infrastruktūrą, sudėlioti visą urbanistinį audinį – kaip jis turėtų būti išdėstytas, kokios gatvės, kokia kita infrastruktūra, pastatai turėtų rastis šitame pirmajame kultūrinio lauko žiede. Buvo pakviestas profesorius [Algis] Vyšniūnas, kuris atliko urbanistinės vizijos mokslinį tiriamąjį darbą. <...> Vėliau buvo rengiamos ir kūrybinės dirbtuvės“, – kalbėjo D.Gasiūnienė.
Po šių etapų paskelbtą architektūrinį konkursą praėjusių metų birželio mėnesį laimėjusios komandos „IMPLMNT architects“ architektas Aurimas Syrusas teigė, jog pats S.Eidrigevičius šį centrą matė kaip „paprastą, logišką, bet su fantazija“ – būtent tokius raktinius žodžius jis laiške pateikė architektams, dalyvavusiems konkurse.
Pasak A.Syruso, svarstant apie šią menininko architektams iškeltą užduotį, buvo atsigręžta į paties S.Eidrigevičiaus kūrybos principus – aiškiai išreikštą liniją bei „tūrių ir organizmų sąveiką“.
„Šis pastatas koduoja tam tikrus geometrinių funkcijų susiliejimus. Ant šios ašies ir yra užverta pastato idėja“, – kalbėjo architektas.
SEMC įsikurs vietoje kino teatro „Garsas“, tačiau A.Syrusas teigė, jog tai nereiškia, kad miesto centre nebeliks kino rodymo erdvės: „Kino salė atsiras atskirame tūryje, šalia menų centro korpuso. <…> Norime nuraminti tuos, kurie „pergyvena“, kad kino centras griūna. Man atrodo, jis tiesiog keliauja su laiku, keičia savo formą ir turinį.“
A.Syrusas trumpai pristatė ir erdvių išdėstymą. Rūsyje vietą ras multifunkcė salė bei techninės erdvės – saugyklos, archyvai. Pirmajame aukšte įsikurs vestibiulis ir kavinė. Pakilus aukštu, lankytojų lauks konferencijų salės ir edukacinė erdvė, o paskutinieji du aukštai bus skirti ekspozicijoms.
Šalia pastato, anot jo, rasis viešosios erdvės, pritaikytos ir lauko kinui, ir galimam darbų eksponavimui.
15min primena, jog centro kūrimo darbai turėtų būtų vykdomi dviem etapais, juos baigti tikimasi 2022 m.
Kaip rašo BNS, 1949 metais Panevėžio apskrityje, Mediniškiuose, gimęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S.Eidrigevičius kelis dešimtmečius gyvena Lenkijoje. Per savo karjerą jis yra surengęs daugiau nei 100 individualių parodų įvairiose šalyse, iliustravo per 40 knygų, daugiausia – vaikams. Menininko kūrybinė veikla apima daugybę sričių: nuo įvairių žanrų dailės, meninių akcijų, instaliacijų iki teatro scenografijos, pjesių, režisūros, performansų. 2016-aisiais menininkas išleido savo iliustruotą ir paties parašytą poemą „Giedanti gaidžio galva“ pietų panevėžiškių tarme.
