Šiuolaikinio meno centras skelbia 15-osios Baltijos trienalės pavadinimą ir menininkų sąrašą

Rugsėjo 6 dieną Šiuolaikinio meno centre penkioliktą kartą prasidės Baltijos trienalė – viena svarbiausių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų Šiaurės Europoje. Nuo 1979 m. ji rengiama kas trejus metus, rašoma pranešime spaudai.
„Mirtis“, apie 1970, sidabro želatinos atspaudas. Autorystė priskiriama Eliai Lekodimitriui slapyvardžiu Emerson. Pasidalinta gavus „The George Tourkovasilis Estate“ leidimą
„Mirtis“, apie 1970, sidabro želatinos atspaudas. Autorystė priskiriama Eliai Lekodimitriui slapyvardžiu Emerson. Pasidalinta gavus „The George Tourkovasilis Estate“ leidimą

Šiemet Baltijos trienalę kuruoja Tom Engels ir Maya Tounta. Engels šiuo metu yra „Grazer Kunstverein“ parodų erdvės Austrijoje meno vadovas, iki šiol įgyvendinęs ne vieną kuratorinę iniciatyvą Belgijoje bei kitose šalyse. Tounta yra viena iš Atėnuose įsikūrusios nepriklausomos erdvės „Akwa Ibom“ steigėjų, be to, su grupe bendraminčių įsteigė nepriklausomą parodų erdvę „Montos Tattoo“ Vilniuje.

Daugiau kaip 50-ies menininkų ir menininkių iš įvairių pasaulio šalių kūrybą pristatanti paroda vadinsis „Ta pati diena“. Pavadinimą kuratoriai pasiskolino iš eilėraščio, 1984 m. Niujorke užrašyto graikų poeto Emersono nepublikuotame rankraštyje – poezijos bei dainų rinkinyje „Dainos be muzikos“, kuris buvo rastas graikų fotografo George’o Tourkovasilio archyve.

„Kasdien pabundame nujausdami tam tikrą scenarijų. Tas scenarijus keistai pažįstamas, nors ir ne iki galo aiškus. Sulig saulėtekiu prasideda negailestingai iš anksto nulemtos temos variacija. Džiaugsminga ar liūdna, diena visuomet kviečia priešintis – gyventi be scenarijaus. Būna dienų, kai tenka paklusti, būna dienų, kai reikia maištauti, būna paliaubų dienų. Dauguma baigiasi lygiosiomis arba pralaimėjimu. Rečiau – pergale. Kiekviena diena yra atskira įstabi kova. Ji at(si)naujina ir vis iš naujo pri(si)pildo nieko nežadėdama. Kai kurie bando šį ciklą suvaldyti. Jie stebi, mokosi, įsimena ir mėgina numatyti dėsningumus, tačiau kaskart pritaikant tokias žinias tėra įkvepiama, trumpam išsiplečiama – iškvėpimas neišvengiamas. Ir vis dėlto kartais tas kvėpavimas taip ištęsia laiką, jog pamirštame žemės ir saulės susitarimą. Kitiems tvarkingai suliniuotas grafikas taip ankštai apjuosia dieną, kad tampa pačia diena. Susitelkus vien į precizišką šviesos judėjimą, radikalus paklusnumas ima rodytis kaip būdas pabėgti. Dienos ciklas lengvai pasiduoda įvairiausioms interpretacijoms, atspindinčioms, kaip skirtingai jį suvokiame. Galima būti pasiglemžtiems jo pančių arba net patirti juos kaip kone didžiausią laisvę. Galima pasimesti aiškios struktūros rėme ir nematyti savęs, bet galima ir visai nustoti priešintis ir priimti jį kaip savo pačių kontūrą. Vėlgi, galima išmokti pajusti visą besikaupiančių dienų jėgą, atsispiriant nepaliaujamos jų kaitos sąlygotai mechaninei amnezijai. Ryžtingai, bet ir nesusireikšminant, net su užsispyrimu atmesti, kad pakanka dienos ritmo. Tai – tik keletas iš daugybės galimų šios temos variacijų, ją prisodrinančių ir žadančių naujus susitikimus su anksčiau patirta laime“, – apie tai, ką slepia 15-osios Baltijos trienalės pavadinimas, rašo kuratoriai.

Parodoje „Ta pati diena“ dalyvauja: Rey Akdogan, Nick Bastis, Kazimierz Bendkowski, Geta Brătescu, Matt Browning, Tom Burr, Elene Chantladze, Josef Dabernig, Aria Dean ir Laszlo Horvath, Gintaras Didžiapetris, Jason Dodge, Kevin Jerome Everson, Simone Forti, Michèle Graf ir Selina Grüter, Villu Jõgeva, Tarik Kiswanson, Michael Kleine, Běla Kolářová, Jiří Kovanda, Kitty Kraus, Bradley Kronz, Kaarel Kurismaa, Simon Lässig, Ian Law, Klara Lidén, Jolanta Marcolla, Ugnė Nakaitė su Urte Jarmuškaite ir Pranu Gustainiu, Elena Narbutaitė, Ewa Partum, Matthew Langan-Peck, Julie Peeters ir BILL, Cameron Rowland, Margaret Salmon, Stephen Sutcliffe, Tanya Syed, Jean-Marie Straub ir Danièle Huillet, Raša Todosijević, Thanasis Totsikas, Maria Toumazou, Rosemarie Trockel, Christos Tzivelos, Mare Vint, Tanja Widmann, Marina Xenofontos ir Eiko Yamazawa.

15-osios Baltijos trienalės atidarymo savaitgalio metu rugsėjo 6–7 d. bus pristatyta Andriaus Arutiuniano, Mette Edvardsen ir Iben Edvardsen, Toine Horverso, Danos Michel ir Eszter Salamon gyvai atliekamų kūrinių programa. Detalesnė renginių programa bus paskelbta netrukus. Baltijos trienalės atidarymo savaitgalis šiemet sutampa su tuo pat metu vyksiančiu Vilniaus galerijų savaitgaliu. Be to, Rygoje tą patį savaitgalį atsidaro šiuo metu didžiausias Latvijos šiuolaikinio meno festivalis – kas metus organizuojama paroda „Survival Kit“.

Paroda Šiuolaikinio meno centre veiks iki 2025 m. sausio 12 dienos. Jai pasibaigus projektas įgaus spausdintinę formą – 2025 metais ketinama išleisti Tomo Engelso ir Mayos Tountos sudarytą specialiai tam skirtą meno leidinį, kurį apipavidalins projekto grafinio dizaino autorė Julie Peeters.

2023 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje įvyko įvadinis 15-osios Baltijos trienalės renginys – prologas, kurio pavadinimas „Pasiliki nulyje“ taip pat buvo pasiskolintas iš Emersono poezijos rinkinio. Vieną dieną trukusiame renginyje dalyvavo Betzy Bromberg, „Draugų vardai“, Emerson, Mette Edvardsen, Han-Gyeol Lie, Honour, Julie Peeters, James Richards, Koenraad Dedobbeleer, Margaret Raspé, Remigijus Pačėsa, Seiko ir Casio bei Ugnė Nakaitė.

15-osios Baltijos trienalės projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Prie jo įgyvendinimo prisideda Šiuolaikinio meno centro ir Sapiegų rūmų mecenatas „Reefo“, projekto partneriai: Kipro Respublikos švietimo ir kultūros ministerijos Kultūros departamentas, Flandrijos Vyriausybė, „Phileas“, „Pro Helvetia“, Vokietijos užsienio ryšių institutas ifa, Goethe’s institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos kultūros institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Estijos šiuolaikinio meno centras bei LUX. Projekto rėmėjai – Henry Moore fondas ir Estijos kultūros rėmimo fondas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis