Devintojoje parodoje „JCDecaux premija“ šių metų projekto kuratorių sprendimu bus pristatyti penkių pradedančiųjų lietuvių kūrėjų – Elenos Laurinavičiūtės, Kamilės Pikelytės, Eglės Ruibytės, Onos Barboros Šlapšinskaitės ir Manto Valentukonio – darbai. Juos kuratorės atrinko iš atviro kvietimo metu kūrėjų pateiktų pasiūlymų. „Džiaugiamės, kad nemažai menininkų savo kūrinių projektuose atliepė į kvietimą pažvelgti į parodos erdvę kaip į tarpinę, kintančią atminties ir paskirties sluoksnių sumą.
Ši paroda yra konkursinė, o jos tikslas – suteikti erdvę įdomiausiems pradedantiesiems Lietuvos kūrėjams pristatyti savo kūrybą, todėl norisi, kad grupinė paroda būtų vientisa, tarp kūrinių megztųsi ryšiai ir nebylūs pokalbiai. Šių metų parodai atrinkti kūrėjai savo darbuose ieškos ryšių tarp molio fiziškumo bei garso neapčiuopiamumo, tyrinės mitines erdves videožaidimo formatu, kvies savo prosenelio vaiduoklį pokalbio, performatyvia praktika svarstys apie restauracijos kūniškumą bei instaliacijoje sieks atverti medžiagų ilgaamžiškumo paradoksus“, – apie atranką ir patvirtintų dalyvių kūrybą pasakoja kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Ona Juciūtė.
Pastaruosius trejus metus vyko Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) pastato Vokiečių gatvėje kapitalinis remontas ir buvo steigiamas naujas institucijos padalinys Antakalnyje, Sapiegų rūmai, todėl „JCDecaux premijos“ parodos būdavo rengiamos įvairiose ŠMC partnerių erdvėse: Kompozitorių namuose, Nacionalinėje dailės galerijoje ir Dailininkų sąjungos galerijoje. Paroda „JCDecaux premija 2024“ sugrįžta į šiemet išsiplėtusios institucijos erdves.
Meninink(i)ų darbai bus pristatyti Sapiegų rūmų pirmame aukšte esančioje Šiaurinėje galerijoje. Dvi atviras pirmo aukšto galerijas XVII a. suprojektavo italų kilmės architektas Giovanni Battista Frediani. Šiaurinė galerija – tai itališkam barokui būdinga arkinė galerija skliautuotomis lubomis, kurioje pastato gyventojai ir svečiai galėdavo pasislėpti nuo saulės kaitros. XIX a. atviros galerijos buvo užmūrytos ir paverstos vidaus patalpomis. Dabartinės pastato rekonstrukcijos metu galerijos architektūra buvo atkurta arkas įstiklinant vitrininiais langais ir taip sujungiant vidaus ir lauko erdves.
Kiekvieno dalyvio ar kolektyvo kūriniui skiriamas iki 1500 Eur produkcijos biudžetas ir kuratorinė parama. Parodos pabaigoje organizatoriai paskelbs, kam iš dalyvių tarptautinės komisijos sprendimu bus skirta 4000 Eur piniginė premija už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą ir aktualumą. Kaip ir kasmet žiūrovai bus kviečiami išreikšti savo simpatiją labiausiai patikusiam darbui. Daugiausia publikos įvertinimų sulaukęs projekto autorius ar autorė turės galimybę pristatyti savo projektą „JCDecaux Lietuva“ lauko reklamos tinkle.
Kasmetinių parodų ciklas ir įsteigta premija yra bendra ŠMC ir lauko reklamos įmonės „JCDecaux Lietuva“ iniciatyva, kurios tikslas – skatinti pradedančiųjų Lietuvos meninink(i)ų kūrybą bei jos sklaidą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu.
Parodos „JCDecaux premija 2024“ dalyviai
Elena Laurinavičiūtė – menininkė, kilusi iš Anykščių, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Vilniuje. 2024 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Menininkę traukia idėja megzti dialogą tarp molio fiziškumo ir garso neapčiuopiamumo. Elenos kūriniai – tai eksperimentinio pobūdžio keraminiai pučiamieji instrumentai. Jų aštrios briaunos pjausto nematomą ir neapčiuopiamą orą ir taip transformuoja jį į ūžimo ir švilpimo garsus, iš kurių menininkė formuoja erdvinius oro virpesių peizažus. Elena tyrinėja garso ir erdvės santykį, aktualizuodama molinių švilpukų garsinį paveldą ir taip keramikos priemonėmis susiedama praeitį ir dabartį.
Kamilė Pikelytė – vizualaus meno kūrėja, gyvenanti ir kurianti Reikjavike ir Vilniuje. Kūryboje ji naudoja rastą medžiagą (angl. found footage) ir fizines liekanas. Savo instaliacijose ir performansuose menininkė nagrinėja žmonijos dominavimą ir polinkį naikinti nežmogiškas gyvybės formas. Kvestionuodama sisteminį tam tikrų dalykų ženklinimą kaip „purvinų“, Kamilė nagrinėja, kaip tokiu būdu gali būti maskuojamos nepatogios tiesos.
Eglė Ruibytė – vaizduojamo meno kūrėja, grafikos dizainerė, jungianti šias sritis ir taip ieškanti prasmės ypač standartizuotuose globaliuose procesuose. Baigė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, vėliau studijavo tipografiką ir skulptūrą Hamburgo vaizduojamųjų menų akademijoje (HFBK). Gilindamasi į pramonines technologijas ir ieškodama funkcinių-emocinių metaforų, iš pažiūros masinės gamybos objektus Eglė konstruoja iš dalies pasitelkdama rankų darbą. Taip autorė sąmoningai leidžia įvykti klaidoms, bylojančioms apie prieštaringą žmogiškumą industrijos mašinoje.
Ona Barbora Šlapšinskaitė – Vilniuje gyvenanti menininkė, edukatorė. Šiuo metu studijuoja skulptūros magistrantūroje Vilniaus dailės akademijoje. Kuria instaliacijas, kuriose skleidžiasi asmeniniai prisiminimai, šeimos istorijos, politiniai kontekstai, o kartais randasi sankryžos, leidžiančios susitikti įvairioms bendruomenėms. Pastaruoju metu menininkė kūryboje permąsto „vaiduoklių“ vaidmenį tiek asmeninėje, tiek politinėje plotmėse. Naudodama auto – ir biografinius faktus bei įpindama juos į fikcinius pasakojimus ji bando išryškinti istorijos bei ideologinio paveldo įtaką praeities, dabarties ir ateities tapatybėms.
Mantas Valentukonis – jaunosios kartos tapytojas, gyvenantis ir kuriantis Kaune. 2023 m. baigė tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Šiais metais surengė personalinę parodą „Apparitions“ galerijoje „Drifts“ Vilniuje, taip pat kuravo grupinę parodą „Tarpinės gliaumos / Intermediate Glooms“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre. Menininkas savo kūrybą yra pristatęs grupinėse parodose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
