Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus, nukeliančios fotografijos ir atsiminimų citatos.
Tarpukariu kilęs kraštotyrinis sąjūdis paskatino muziejų steigimąsi Lietuvos provincijoje. 1932 m. Telšiuose savo veiklą pradėjo Žemaičių muziejus „Alka“, kurio įsteigimą inicijavo 1931 m. Žemaitijos sostinėje susibūrusi Senovės mėgėjų draugija „Alka“ su poetu ir mokytoju, vėliau tapusiu pirmuoju muziejaus direktoriumi, Pranu Geniu (1903–1952) priešakyje – iš čia ir muziejaus pavadinimas. Iš pradžių savo veiklai draugija išsinuomojo tris kambarius gyvenamajame name Birutės gatvėje. Nauji, vieninteliai tuometinėje Lietuvos provincijoje specialiai muziejui architekto Stepono Stulginskio (1908–1995) suprojektuoti ir ant Žaliojo kalno prie Masčio ežero pastatyti funkcionalios modernistinės architektūros muziejaus rūmai lankytojams duris atvėrė 1938 m. rugsėjo 3 d.
Šiandien Žemaičių muziejus „Alka“ saugo kultūros ir meno vertybes, svarbias ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai, dailės kūrinius, aktualius ir platesniame Europos kultūros ir meno kontekste. Tai visų pirma pasakytina apie Lietuvos dvarų paveldą. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Liaudies seimas paskelbė Lietuvos žemių nacionalizaciją. Į Valstybinį žemės fondą pateko ir nusavintos Žemaitijos dvarų žemės su visu jose buvusiu inventoriumi, taigi, ir su turtingomis meno kūrinių kolekcijomis. Telšių, Kretingos ir Tauragės apskritims paskirta Prano Genio vadovaujama Kultūros paminklų apsaugos įstaigos komisija nedelsdama ėmėsi šių vertybių inventorizacijos. O skubėta ne veltui – jau rudenį dvarai pradėti griauti ar kitaip naikinti. Į Žemaičių muziejų „Alka“ suspėta atvežti toli gražu ne visas juose buvusias vertybes. Daug jų buvo išgrobstyta ir sunaikinta.
Vis tik apie 4 000 dailės kūrinių iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų papildė Žemaičių muziejaus „Alka“ kolekciją. Tai Vakarų Europos ir Lietuvos dailininkų paveikslai, skulptūros, meniški baldai, vazos, žvakidės ir kiti taikomosios dailės kūriniai, kadaise puošę Rietavo, Švėkšnos, Šateikių, Vilkėnų, Plinkšių, Platelių, Leonardpolio, Biržuvėnų, Medingėnų, Pavandenės, Zdoniškio, Mikoliškių, Pajūrio ir kitus Žemaitijos dvarus, senųjų dvarų kolekcijų fragmentai, atspindintys tiek bendras dvarų interjerų puošybos ir dailės kolekcionavimo tendencijas, tiek Žemaitijos dvarų specifiką.
Paroda veiks iki 2023 m. kovo 5 d.
Parodos kuratorės: Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, Dalia Tarandaitė, Joana Vitkutė
Partneriai: Žemaičių muziejus „Alka“, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Parodos architektai: Saulius Valius, Juozapas Švelnys
