„Sukurti ir pastatyti paminklą Dr. Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos kviečiamos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos, ir tai bus pats atviriausias viešas konkursas, pagaliau užbaigsiantis dešimtmečius trukusias diskusijas dėl paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Konkurse pakviesti dalyvauti kūrėjų komandos, įmonės ar jų grupės, kurios turės pasiūlyti paminklo ir aikštės įrengimo idėjas, parengti techninį projektą ir prižiūrėti vykdymą. Savo idėjas dalyviai turės pateikti iki 2017 metų sausio 10 dienos.
Tikimasi paminklo J.Basanavičiui laimėtojus atsirinkti iki 2017 metų pavasario. Sutvarkyti aikštę ir atidengti skulptūrą planuojama iki 2018 metų spalio 23 dienos.
Trims projekto konkurso laimėtojams, užėmusiems prizines vietas, numatyta skirti pinigines premijas: pirmosios vietos laimėtojui – 5 tūkst. eurų, antrosios – 4 tūkst. eurų, trečiosios – 3 tūkst. eurų. Dvi paskatinamosios premijos po 2,5 tūkst. eurų atiteks užėmusiems ketvirtą ir penktą vietas.
Konkurso sąlygose numatyta, jog aikštė priešais filharmoniją ir jos prieigos taip pat turėtų derėti su aplinkine istorine architektūra, sprendimai turėtų pažymėti Didžiosios, Šv. Kazimiero, Subačiaus gatvių sankryžos istorines ribas, buvusių pastatų kontūrus panašiai, kaip tai yra padaryta Katedros aikštėje ar K.Sirvydo skvere.
Aikštė turės būti atskirta nuo gatvės, numatytos zonos lauko kavinėms, suoliukai ir kiti mažosios architektūros elementai, gėlynai, medžiai, apšvietimas, pritaikyti aikštę neįgaliųjų poreikiams.
Tiekėjams keliami reikalavimai – per pastaruosius trejus metus ar per laiką nuo įmonės registravimo būti įvykdžius bent vieną aplinkos tvarkymo ar viešųjų erdvių įrengimo sutartį, taip pat būti pagaminus skulptūrą, kuri jau pastatyta. Keliami ir skaidrumo reikalavimai: trejus metus nebūti padarius pirkimų pažeidimo, dėl kurio sutartis buvo nutraukta ar teismo pripažinta neįvykdyta, reikalaujama turėti teisę verstis architektūros, skulptūros, dizaino veikla.
Taip pat reikalaujama, jog tvarkant aikštę ir kuriant skulptūrą potencialūs rangovai turėtų bent vieną skulptorių, architektą ar dailininką su aukštuoju išsilavinimu, bent vieną kultūros paveldo specialistą. Vertinant pasiūlymus, bus skiriamas vienodas dėmesys idėjos meninei kokybei bei originalumui, architektūros dermei su istorine aplinka, išraiškos priemonių originalumui, bus vertinamas ir ekonominis pagrįstumas.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Paminklą jam ketinama pastatyti iki kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, J.Basanavičiaus paminklas turėtų iškilti prie Vilniaus filharmonijos, savivaldybės ir kai kuriems kitiems ekspertams patarus, kad tai geresnė vieta, nei K.Sirvydo skveras. Už pastarąjį pasisakė Kultūros ministerija, nacionalinis muziejus, kai kurie architektai.
Peripetijos dėl J.Basanavičias paminklo vietos, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su teisėsaugos atliekamu politinės korupcijos tyrimu. Jame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
