Šiuo metu rusų okupuotose Ukrainos teritorijose veikia 62 muziejai, kurių bendras eksponatų skaičius siekia daugiau kaip 1,4 mln. vienetų. Tačiau į buvusias okupuotas teritorijas sugrįžę ukrainiečiai čia randa ne tik sugriautus namus, pradingusius artimuosius, nukankintų žmonių kūnus, tačiau ir išvogtas meno vertybes.
Išsamų tyrimą atlikusios Kateryna Rodak ir Elizabetha Chip teigia, kad už šių karo nusikaltimų visada slypi konkretūs žmonės – įsakymus davę ir vykdę kariškiai, juos konsultavę mokslininkai, procesą organizavę ir kontroliavę pareigūnai bei priešui padėję ukrainiečių kolaborantai.
1944 m. pavasarį, sovietų armijai artėjant prie Chersono, naciai, kuriuos domino Pietų Ukrainos istorija, nusprendė išvežti vertingus muziejų eksponatus. Tai buvo tipiška Antrojo pasaulinio karo metų praktika. Tarp pavogtų daiktų buvo ir bronzos amžiaus kolekcijos eksponatų, rastų archeologinių kasinėjimų Chersono srityje metų.
„Dėl ko naciai tai darė? Ne tik tam, kad praturtintų savo valstybę istoriniais eksponatais, nors tai taip pat buvo vienas iš jų tikslų. Tačiau jie paėmė žydų, ukrainiečių ir lenkų vertybes, siekdami parodyti, jog jie yra galinga imperija, arijų rasė, kuriai priklauso pasaulis ne tik materialiai, bet ir kultūriškai bei dvasiškai“, – teigia istorikė Jaroslava Muzyčenko pabrėždamas, kad šiandien Rusija mąsto lygiai taip pat.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai Ukraina atkūrė savo nepriklausomybę, šių bronzinių eksponatų tyrimai buvo atliekami Vokietijoje. Tuomet mokslininkai atkreipė dėmesį į jų ženklinimą, kuris patvirtino, kad šie daiktai kitados priklausė Chersono kraštotyros muziejui.
Šiandien Rusija veikia lygiai taip pat, kaip Antrojo pasaulinio karo metais darė naciai.
Po ilgų derybų tarp abiejų šalių vyriausybių, 1994 m., eksponatai grįžo į Ukrainą ir buvo įtraukti į Chersono srities apgyvendinimo istorijos ekspoziciją tame pačiame Chersono muziejuje, iš kurio prieš pusę amžiaus jie buvo pavogti nacių.
Tačiau 2022 m. rudenį rusų okupantai įsiveržė į Chersono kraštotyros muziejų ir jį apiplėšė. Tarp dingusių istorinių vertybių – ir minėta bronzos kolekcija.
Grobstymai ir istorijos perrašymai
Ukrainos Kultūros ministerijos duomenimis, šalies muziejų fonduose šiuo metu yra apie 12 mln. eksponatų, iš kurių daugiau kaip 1,4 mln. yra atsidūrę okupuotose teritorijose arba tiesiog buvo pagrobti.
Chersono, kurio muziejuose saugotos didelės šiaurinės Juodosios jūros pakrantės istorinių artefaktų, paveikslų bei unikalių vietinės reikšmės eksponatų kolekcijos, okupacija truko nuo 2022 m. kovo 2 d. iki lapkričio 11 d. Besitraukdami Rusijos kariai sunaikino pagrindinę regiono centro infrastruktūrą, paliko gyventojus be vandens ir elektros tiekimo, susprogdino keliolika tiltų ir išvežė tūkstančius muziejinių eksponatų.
Rusai mano, kad pietiniai Ukrainos miestai, tokie kaip Odesa ir Chersonas, pasaulio žemėlapyje atsirado XVIII a. Rusijos imperijos veikėjų Jekaterinos II, Potiomkino, Suvorovo ir kitų dėka, todėl tai, anot jų, yra „gimtosios rusų žemės“. Štai kodėl okupantai siekia ne tik užimti šias teritorijas ir paversti jas savomis, bet kartu ir pasisavinti ukrainiečių kultūros paveldą, kuris iš esmės neigia okupantų skleidžiamą „istorinį“ naratyvą.
Okupantai siekia ne tik užimti šias teritorijas ir paversti jas savomis, bet kartu ir pasisavinti ukrainiečių kultūros paveldą.
Traukdamiesi iš Chersono, „NGL.media“ grupės tyrėjų manymu, rusų kariškiai gavo nurodymą pasiimti su savimi kuo daugiau kultūros vertybių ir dokumentų iš dviejų pagrindinių miesto muziejų – Chersono dailės muziejaus ir Chersono kraštotyros muziejaus.
Šių muziejų apiplėšimas vyko likus vos kelioms dienoms iki Chersono išvadavimo 2022 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Artefaktus vogę rusai, kaip skelbiama tyrime, dažniausiai vilkėjo karines uniformas be priklausymo konkrečiam daliniui ženklų, sąmoningai slėpė veidus, todėl nustatyti jų tapatybes yra be galo sunku.
Vis dėlto, remiantis tarptautine humanitarine teise, baudžiamoji atsakomybė už visus karo nusikaltimus tenka karinių junginių vadams, davusiems įsakymus savo pavaldiniams.
Žinoma, kad Chersoną užpuolę ir užėmę rusai buvo iš 7-osios desantinės šturmo divizijos ir 42-osios motorizuotosios šaulių divizijos, priklausančios Rusijos Federacijos Pietų karinės apygardos 58-ajai jungtinei kariuomenei.
Muziejaus kolekciją grobstė keturias dienas
Nors nuo okupantų įvykdyto Chersono muziejų apiplėšimo praėjo beveik dveji metai, tačiau šių įvykių liudininkams tie prisiminimai iki šiol kelia stiprias emocijas. Po šio miesto deokupacijos ne kartą Vakarų žurnalistų kalbinta 74 metų Chersono dailės muziejaus direktorė Alina Docenko ir pokalbio su „NGL.media“ tyrėjomis metu negalėjo sulaikyti ašarų bei pasibjaurėjimo buvusiais kolegomis, kurie bendradarbiavo su okupantais.
Nors nuo okupantų įvykdyto Chersono muziejų apiplėšimo praėjo beveik dveji metai, tačiau šių įvykių liudininkams tie prisiminimai iki šiol kelia stiprias emocijas.
„Prieš pat invaziją gavome Chersono tarybos raštą, kuriame buvo prašoma išnešti kolekcijas iš antrojo ir trečiojo aukštų, mat ten buvo planuojami remonto darbai. Pačios pirkome pakavimo medžiagas ir nešėme kolekcijas į saugyklą... O 2022 m. vasario 24 d. mums paskambino tuometinis kultūros ministras Aleksandras Tkačenka ir liepė skubiai išvežti kolekcijas. Bet kaip?! Kur? Iš kur paimti transportą?! Aš negalėjau rasti automobilio, kuriuo galėčiau nuvažiuoti nuo savo namų iki muziejaus, o iš kur traukti šešis ar septynis sunkvežimius visiems eksponatams išvežti? Pas mus dirbo tik moterys. Tai buvo nereali užduotis“, – prisimena A.Docenko.
Negalėdami išvežti muziejaus kolekcijos į saugią vietą, darbuotojos tikėjosi, kad pamatę tuščias ekspozicijų lentynas ir prasidėjusį remontą, rusai nesugalvos eiti į saugyklą. Muziejaus vadovė paprašė savo pavaldinių meluoti okupantams, kad ji asmeniškai išvežė visą kolekciją, o saugykla liko tuščia.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kai kurie muziejaus darbuotojai yra okupantų rėmėjai, todėl informacija apie paslėptas vertybes netrukus pasiekė ir rusus.
„Gegužės 4 d. vakare man paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė naujosios Chersono administracijos atstovu. Iš pradžių jis pagrasino, o paskui pasiūlė gegužės 9 d. surengti parodą. Pasakiau jam, kad niekuo negaliu padėti, mat kolekcija yra išvežta. Tačiau jis man pasakė, kad jau buvo informuotas, jog kolekcija yra vietoje, ir pakvietė mane į komendantūrą, kad „pamokytų mane gerbti naująją valdžią“, – pasakojo A.Docenko. Po šio pokalbio tą pačią naktį jį skubiai išvyko iš Chersono.
Nors muziejaus direktorė buvo priversta išvykti, tačiau dalis darbuotojų liko Chersone. Jie periodiškai lankydavosi Dailės muziejuje, prižiūrėjo saugykloje esančius meno kūrinius ir stebėjo situaciją netoliese esančiame Chersono kraštotyros muziejuje.
Pasak A.Docenko, okupacijos metu Rusijos kariškiai kelis kartus buvo atvykę apžiūrėti meno muziejaus eksponatų, tačiau jų vizitai gerokai suaktyvėjo prieš pat Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą 2022 m. rudenį.
Paskutinę spalio dieną į Chersoną atvyko okupuotame Simferopolyje esančio „Tavridos muziejaus“ direktorius Andrejus Malginas. Kartu su juo buvo ir kiti žmonės, iš kurių vieną muziejaus darbuotojai atpažino kaip A.Malgino pavaduotoją Olegą Škedžių. Kartu su kariškiais apžiūrėję visas muziejaus patalpas, jie nusileido į saugyklą, kurioje buvo laikomi paveikslai bei skulptūros.
Vadovaujant Krymo muziejaus atstovams, apie šimtas darbininkų bei kariškių keturias dienas krovė Chersono dailės muziejaus vertybes į sunkvežimius bei autobusus.
Vadovaujant Krymo muziejaus atstovams, apie šimtas darbininkų bei kariškių keturias dienas krovė Chersono dailės muziejaus vertybes į sunkvežimius bei autobusus. Paskutinę dieną buvo sukrauti net ir kompiuteriai. Nuo transporto priemonių, kuriomis rusai į Krymą gabeno vogtas vertybes, buvo nuimti valstybiniai numeriai.
Tąkart į Krymą jie išvežė beveik visą Chersono dailės muziejaus kolekciją.
2023 m. rugpjūtį prorusiška žiniasklaida paskelbė, kad remiantis okupacinės „Chersono srities kultūros ministerijos“ sprendimu, „konflikto laikotarpiu“ kolekcija bus saugoma Kryme. Iš rusų televizijos reportažo tuomet galima buvo suprasti, kad meno kūriniai yra saugomi „Tavridos muziejaus“ koncertų salėje.
Tačiau pasak „NGL.media“ grupės tyrėjų, praėjus metams nuo šio reportažo, apie meno vertybių buvimo vietą ir būklę nėra jokių žinių.
Beje, būtent Rusijos televizijos kanalų reportažuose Ukrainos muziejininkams pavyko atpažint iš Chersono dailės muziejaus pavogtą 121 paveikslą.
Grobė viską iš eilės
Tuo tarpu Chersono kraštotyros muziejaus fonduose iki plataus masto invazijos pradžios buvo daugiau kaip 170 000 eksponatų, o pačioje ekspozicijoje – apie 10 000. Šio muziejaus vadovė Tatjana Bratčenko iškart ėmė bendradarbiauti su okupantais, už tai netrukus Ukrainoje ji bus teisiama už akių.
Chersono kraštotyros muziejaus fonduose iki plataus masto invazijos pradžios buvo daugiau kaip 170 000 eksponatų.
Pasak A.Docenko, okupacijos laikotarpiu šiame muziejuje buvo įsteigtas savotiškas rusų kultūros centras, į kurį rinkdavosi vietiniai kolaborantai, čia taip pat veikė komendantūra bei prokuratūra, buvo rengiamos įvairios šventės.
Rengiant publikaciją „NGL.media“ tyrėjoms pavyko trumpai pasikalbėti su Rusijoje šiuo metu gyvenančia T.Bratčenko. Ji teigė, kad muziejaus vertybių „evakuacijos“ metu jos pačios nebuvo Chersone ir jai iki šiol nežinoma, kur yra visa pagrobta kolekcija.
Iš Chersono kraštotyros muziejaus rusai išvežė beveik viską, kas turėjo vertę – auksinius senovinius papuošalus, senovinius ginklus, praėjusių amžių meno kūrinius ir eksponatus, susijusius su tokiomis Rusijos istorinėmis asmenybėmis kaip Suvorovas, Ušakovas ir Potiomkinas.
Jie taip pat išardė ir išvežė šioms asmenybėms skirtus paminklus, o Potiomkino kapas Šventosios Jekaterinos katedroje buvo sudaužytas, kad būtų galima paimti jo palaikus.
Liudininkų teigimu, muziejaus vertybių grobstymas truko dvi dienas. Eksponatai buvo sukrauti į tris nežymėtus sunkvežimius be valstybinių numerių. Šioje brutalioje akcijoje dalyvavo apie 70 žmonių, kurie, pasak muziejaus atstovų, buvo atvežti iš Krymo.
Per dvi dienas rusams pavyko išvežti beveik visą ekspoziciją. Tiesa, jie nespėjo patekti į muziejaus fondus, kuriuose buvo saugoma didžioji kolekcijos dalis.
Tyrimą rengusių žurnalistų teigimu, 2023 m. vasarį Suvorovui skirtą Chersono kraštotyros muziejaus kolekciją rusai atvežė į okupuotą Geničeską, kur ją rodė moksleiviams.
Tuo tarpu dabartinė likusios kolekcijos buvimo vieta bei likimas lieka nežinomi.
Muziejų grobstymas Rusijoje jau įteisintas įstatymu
Ukrainos kultūros ministerijos duomenimis, iš Chersono dailės muziejaus rusai išsivežė 10 170 eksponatų – tai garsių Ukrainos ir Europos dailininkų paveikslai bei daug kitų meno kūrinių.
Tikslaus iš Chersono kraštotyros muziejaus pavogtų eksponatų skaičiaus kol kas negali įvardyti nei muziejaus vadovybė, nei Ukrainos kultūros ministerija: muziejuje nebuvo įdiegtas elektroninis katalogas, o rusai kartu su eksponatais išsivežė ir visas registrų knygas.
Iš Chersono dailės muziejaus rusai išsivežė 10 170 eksponatų – tai garsių Ukrainos ir Europos dailininkų paveikslai bei daug kitų meno kūrinių.
Pasak šio muziejaus direktorės O.Gončarovos, pastaruoju metu darbuotojai bent iš dalies bando atkurti eksponatų sąrašus.
Ar esama tikimybės kada nors atgauti šias pagrobtas vertybes?
Deja, ukrainiečių mokslininkai daug vilčių nepuoselėja. Anot jų, kultūros vertybių išvežimas okupantams yra ne tik galimybė praturtinti savo kolekcijas, bet kartu ir iškreipti istorinį bei kultūrinį naratyvą, siekiant įrodyti, kad visas Ukrainos paveldas iš tikrųjų priklauso Rusijai.
„Nuo pat Rusijos imperijos laikų jie išveža tik vertingiausius eksponatus ir tuos, kurie gali patvirtinti bendrą visos vadinamosios Rusijos, rusų pasaulio paveldą. Pavyzdžiui, jie labai mėgsta skitų auksą, taip pat Kijevo valstybės laikų paminklus. Jie stengiasi sunaikinti visus į jų rankas patenkančius nacionalinius ukrainiečių meno kūrinius ir taip bando ištrinti mūsų tapatybę“ – „NGL.media“ tvirtino istorikas Jaroslavas Muzyčenka.
Apytiksliais skaičiavimais, Rusija planuoja užregistruoti daugiau kaip 44 tūkst. ukrainietiškų eksponatų, o paprasčiau tariant – įteisinti šias vagystes.
Mokslininkas sutinka su užsienio tyrėjų požiūriu, kad dabartinis rusų vykdomas Ukrainos muziejų grobstymas primena tuos laikus, kai naciai plėšė Europos muziejus.
2023 m. pabaigoje Vladimiras Putinas patvirtino Rusijos Federacijos muziejų ir muziejų fondų įstatymo pakeitimus, kurie leidžia daryti prielaidą, jog rusai planuoja tęsti Ukrainos kultūros naikinimo politiką.
Nuo šiol Rusijos teisės aktuose muziejų kolekcijos yra pripažįstamos vientisomis ir nedalomomis, draudžiama grąžinti pavogtas kultūros vertybes ir reikalaujama, kad jos kuo greičiau būtų įtrauktos į Rusijos Federacijos muziejų fondo katalogą.
Anot šio įstatymo, okupuotose teritorijose į muziejų fondus įtraukti istoriniai reliktai bei meno kūriniai turi būti kataloguoti iki 2027 m. pabaigos. Apytiksliais skaičiavimais, Rusija planuoja užregistruoti daugiau kaip 44 tūkst. ukrainietiškų eksponatų, o paprasčiau tariant – įteisinti šias vagystes.
