Vaclovo Into muziejaus direktorius: „Nesuprantu, kodėl tai daroma“
Minėtame projekte numatomas reorganizacijos tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, centralizuoti administravimo, finansų, personalo, turto valdymo ir kitas bendrąsias funkcijas. Po reorganizacijos veiksianti įstaiga, remiantis projekto dokumentais, įgautų Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus vardą.
Tai nedovanotinas dalykas. Mosėdis tik ir žinomas Vaclovo Into dėka. Ištrinti žmogaus atminimą iš istorijos yra nedovanotina
Šį siūlymą kritiškai vertina Mosėdyje, Skuodo rajone įkurto Republikinio Vaclovo Into muziejaus direktorius Evaldas Razgus: „Pagal parašytą projektą dingsta Akmenų muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into vardas. Tai nedovanotinas dalykas. Mosėdis tik ir žinomas Vaclovo Into dėka. Ištrinti žmogaus atminimą iš istorijos yra nedovanotina“.
Pasak muziejaus direktoriaus, abi sritys – geologija ir zoologija – yra labai skirtingos, ir jis nemato, kodėl jas reiktų jungti. „Nesuprantu, kodėl tai daroma. Tikriausiai kaip visada bus mažinami etatai.“
E.Razgus sakė, jog Aplinkos ministerija su muziejaus vadovybe dėl tolesnio muziejaus likimo kol kas nesitarė. „Praeitą ketvirtadienį atvažiavau į ministeriją pristatyti antrojo etapo mūsų techninio projekto ir atsitiktinai sužinojau, kad buvo ruošiamas toks projektas. <...> Dokumentą parsivežiau čia ir supažindinau merą, muziejininkus ir kitus. Labai stebėjomės, kodėl tai daroma. Kodėl neatvažiavo čia pas mus į muziejų? Nepasižiūrėjo, kaip mes dirbame, kuo mes gyvename? Labai abejoju, kad tie, kurie rašė šitą projektą, yra buvę mūsų muziejuje“, – sakė E.Razgus.
Jis teigė savo nuogąstavimus jau išreiškęs Aplinkos ministerijai, seimo nariams, akademinei bendruomenei.
Dėl reorganizacijos nenukentėtų nei vienas muziejus?
Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis mano, jog įgyvendinus šį projektą nenukentėtų nei vienas muziejus: „Jeigu valdžia įžvelgia ekonominę naudą, kodėl gi ne. Didelės problemos nematau tame.“
„Toks objektas kaip zoologijos muziejus yra pakankamai unikalus dalykas muziejininkystės praktikoje. Dažniausiai būna gamtos, gamtos istorijos muziejai, kurie apima ir tuos pačius akmenis, geologiją, botaniką, zoologiją ir t.t. Po sujungimo, jei jis įvyktų, būtume ne zoologijos, o gamtos muziejus. Tačiau tame neįžvelgiu profesinių muziejininkystės problemų. Sumažėtų administravimo kaštai, kadangi akmenų muziejus vis tik yra nedidelis savo apimtimi. Jei gerai atsimenu, ten dirba 7–8 žmonės, iš jų yra trys vadovai. Tai, be abejo, nėra racionalu“, – sakė R.Grigonis.
R.Grigonis taip pat patvirtino, jog Aplinkos ministerija projektą aptarė su muziejaus vadovybe: „Preliminarūs aptarimai buvo, taip.“
Sprendimas bus priimtas rugsėjį
Aplinkos viceministras M.Norbutas teigia, jog aptariamas projektas yra tik vienas iš svarstomų variantų: „Dar vienas variantas – jungti Akmenų muziejų, kuris yra labai mažiukas, su regioninio parko direkcija. Dar sprendžiame, ką daryti, kokie būtų pliusai vienu ir kitu atveju. Kol kas tai tik pradžia“, – sakė viceministras, pridūręs, kad detaliau komentuoti projektus dar anksti.
„Kai pasversime vienus ar kitus argumentus, susitiksime su muziejumi ir kita organizacija, prie kurios jį jungsime, tada viską spręsime kartu. Žiūrėsime, koks jų matymas, kokia būtų pridėtinė vertė“, – komentavo M.Norbutas.
Jo teigimu, tikimasi, kad sprendimas bus priimtas rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje.
Gydytojas V.Intas akmenų parką pradėjo formuoti dar 1957 m. Šiandien muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau kaip 200 didelių riedulių, kurie yra eksponuojami po atviru dangumi, 8 hektarų plote.