„Džiaugiamės, kad šiemet išlieka susidomėjimas konkursu ir sulaukėme paraiškų iš įvairių Lietuvos bei užsienio universitetų. Ypač daug dėmesio teko mados dizaino kategorijai – ją sudaro net trečdalis konkurso paraiškų, tad konkurencija čia bus stipriausia”, – teigia konkurso organizatorė, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro projektų vadovė Daina Eičaitė.
„Jaunieji dizaineriai šiais metais tyrinėja platų temų spektrą: nuo tokių pasaulyje populiarių temų kaip pilietiškumas, religija, iki labiau suasmenintų, paremtų dizainerio patirtimi – sapnai, autentiškumas ar dizainerio santykis su aplinka”, – tęsia Daina.
-
Meninė festivalio „Audra“ dermė: nuo realiuoju laiku muziką kuriančios instaliacijos iki inovacijų ir tvarumo sintezės
-
Režisieriaus R.Wilsono premjera „Dorianas“ Diuseldorfe sutikta ovacijomis: lietuviška versija NKDT – jau šį spalį
-
Vilniaus katedros varpinėje – instaliacija „Perskaitęs duok kitam: „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ – 50“
Konkurso rezultatai – komisijos rankose
Šiais metais konkursui pateiktus darbus vertins įvairių dizaino sričių ekspertų komisija: mados tendencijų analitikė Victoria Dias, produkto dizaineris Julius Bučelis, mados žurnalistė ir analitikė Deimantė Bulbenkaitė, reklamos agentūros „Milk” partneris ir kūrybos vadovas Rimantas Stanevičius bei meno vadovas, prekinio ženklo „labàdienà” bendraįkūrėjas Rapolas Vosylius.
Komisija konkursui pateiktus darbus vertins pagal keturis svarbiausius kriterijus: originalumą, aktualumą, idėjos potencialą tapti realiu produktu bei koncepcijos pristatymo būdą. Paraiškų vertinimo procesas susidarys iš dviejų etapų: nuotolinio ir gyvo vertinimo.
Šiuo metu įsibėgėja pirmasis vertinimo etapas, kuriame komisija susipažįsta su visomis konkursui pateiktomis paraiškomis bei nuotolinės diskusijos metu išrinks konkurso nominantus – darbus, kurie bus eksponuojami konkurso parodoje bei pretenduos laimėti pagrindinius prizus.
Kaip pastebi komisijos narys, produkto dizaineris J.Bučelis, jau ryškėja tendencija, jog šių metų konkurso dalyvių darbai imasi spręsti išties sudėtingas konceptualias temas ir kiek mažiau dėmesio skiria objekto ergonomikai ir estetikai – priešingai nei buvo įprasta ankstesnių metų konkurso dalyvių darbams.
Antrasis vertinimo etapas vyks likus kelioms dienoms iki apdovanojimų ceremonijos – komisija gyvai įvertins parodoje jau išeksponuotus nominantų projektus bei išrinks nugalėtojus.
Apdovanojimų ceremonija ir nugalėtojų darbų paroda
Kiekvienoje kategorijoje komisija išskirs po vieną pagrindinio prizo laureatą, kuris bus apdovanotas 1000 Eur premija ir diplomu, o taip pat – po vieną kiekvienos kategorijos papildomo prizo nugalėtoją, paskatinamą diplomu ir rėmėjų prizais.
Šių metų konkurso nugalėtojai bus paskelbti birželio 30 d. 18:00 val. iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu. Iš karto po apdovanojimų ceremonijos Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) duris atvers geriausių konkurso darbų paroda, kuri veiks iki liepos 30 dienos.
Parodos metu lankytojai taip pat bus kviečiami išrinkti publikos favoritus anonimiškai balsuojant 15min.
Kas laukia jaunųjų kūrėjų šiandieninėje dizaino rinkoje?
Kol komisija vertina konkursui pateiktus darbus, konkurso organizatoriai Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras (DIC) domėjosi, kokie iššūkiai laukia dizaino studentų pradėjus profesinę karjerą bei kokie įgūdžiai šiandien yra patys reikalingiausi.
„Konkursai studentams yra tikrai svarbūs – bet kokia proga parodyti savo darbus platesnei visuomenei yra galimybė užmegzti ryšius su gamintojais ir verslininkais. Laimėtojai neabejotinai gauna ir papildomą motyvaciją plėsti savo kūrybinį kelią, visgi – tai tik šio kelio pradžia”, – mintimis dalinasi konkurso komisijos narys, produkto dizaineris J.Bučelis.
DIC: Ką galėtumėte patarti pradedantiems komunikacijos dizaineriams, siekiantiems atrasti savo braižą bei įsitvirtinti Lietuvos ir pasaulio rinkoje?
R.Stanevičius: Ačiū Dievui, šitame sudėtingame klausime yra paslėptas ir atsakymas. Atrasti savo braižą gali būti vienas kraštutinumas, o įtikti rinkai – kitas. Vienu atveju gali būti labai originalus, ir niekam neįdomus. Kitu - paklausus, bet neįdomus net sau pačiam. Ilgame ieškojimų ir įsitvirtinimų kelyje mėtys nuo vieno kelkraščio į kitą, todėl linkiu išmokti gerai laikyti lygsvarą.
DIC: Mados industrija atrodytų išties konkurencinga, tačiau kartu – tai ir daugelio dizainerių siekiamybė. Ar pastebite, su kokiais sunkumais susiduria jaunieji kūrėjai?
D.Bulbenkaitė: Mados industrija šiomis dienomis išgyvena ir aukso amžių, ir yra neapsakomai sudėtinga, ypač norintiems joje įsitvirtinti. Pasaulinė pandemija nulėmė tai, kad vis daugiau mados perkame, dizainerius sekame bei tendencijas gaudome internetu, tad lokali smėlio dėžė jaunam kūrėjui nebeaktuali – jis iškart turi taikytis į platųjį pasaulį.
O su tuo ateina nemažai sunkumų: reikia ir stipraus prekės ženklo, ir unikalaus vertės pasiūlymo, ir užkabinančio vizualo, kuris nepaskęs naujienų sraute. Dizaineris turi būti ne tik drabužių kūrėjas, bet ir socialinių tinklų ekspertas, komunikacijos stebukladarys bei naujausių mados krypčių numatytojas. Sukurti produktą, kuris gerai atrodys ir nuotraukoje, ir realybėje, ir dar bus ypatingas, atitinkantis laikmečio nuotaikas bei industrijos standartus - labai sunki užduotis.
DIC: Ką galėtumėte patarti pradedantiems mados dizaineriams?
D.Bulbenkaitė: Gal nuskambės paradoksaliai, bet kurti lėčiau! Greitos mados, neturinčios sielos ir šaknų, šiandien gausu. Ateityje laimės tie, kurie ne tik gerai pažinos save, bet ir sukurs konceptualų, gerai išjaustą bei išmąstytą produktą, kuris galės būti aktualus ne vieną sezoną.
Konkurso organizatorius: Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras
Konkurso rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba
Konkurso partneriai: 15min, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, žurnalas „Centras“, „Nordcurrent“, SUN365.
