Šioje septynių kūrinių parodoje ryški istorinė linija bei pristatomos tokios modernistinės ir šiuolaikinės tapybos praktikos, kurios ir patį meną ir jo objektus mato tarsi pro „atkerėto“ paveikslo prizmę.
Pasak parodos kuratoriaus, Berlyne gyvenančio meno istoriko ir filosofo Jono Skačkausko, rodos, dar XX a. pabaigoje tapybos medijos ateitimi buvo abejojama, bet kartu buvo svarstoma jos savita semiotika ir kultūrinė funkcija. Šiandien, atvirkščiai, tapybos populiarumas ir vėl tampa savaime suprantamas, tačiau kartu tarsi nereikalaujantis refleksijos. Parodoje „Paveikslas ir modelis“ pristatomi menininkai apie laiką „po tapybos“ arba dar nežinojo arba juo pasinaudojo jos permąstymui.
Ankstyviausias parodos kūrinys – tai 1967 m. sukurtas Vlado Žiliaus darbas „Langas“. „Visi parodos kūriniai skirtingais būdais tarsi tęsia šią perspektyvą – modelį, kurį vis dar bandome suprasti, – apie parodos logiką pasakoja J.Skačkauskas, – Tačiau paveikslai „kalba“ tik vaizdais, ir jie neslepia, kad yra tik paveikslai.“
Parodos kuratorius pastebi, šioje parodoje eksponuojamų darbų kūrėjai sudaro kiek netikėtą grupę: „Ieškojau kuo ryškesnių istorinės tapybos pavyzdžių. Kita vertus, mūsų santykis su sovietmečiu kurta daile yra gana distancijuotas ir muziejinis, todėl nenustebčiau, jei parodos žiūrovams kai kurie menininkai ar jų kūriniai bus išties netikėti ir nauji atradimai.“
Verta pabrėžti, kad parodoje „Paveikslas ir modelis“ rodomi Lietuvoje retai darbus eksponuojančių ir užsienyje gyvenančių jaunosios kartos tapytojų Rūtės Merk bei Gabrielės Adomaitytės nauji darbai. Naujai pergalvotose „Medūzos“ erdvėse jie ne tik rodys naujas tapybos perspektyvas, ir bet sudarys idealias sąlygas būtent šiandien reflektuoti naująjį tapybos aktualumą.
Paroda „Paveikslas ir modelis“ meno erdvėje „Medūza“ veiks nuo gruodžio 15 d. iki 2024 m. sausio 20 d. imtinai. Parodą remia Lietuvos kultūros taryba, paroda yra Lietuvos dalininkų sąjungos kūrybinės programos dalis.