Architektūros projektams finansavimas auga
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos kultūros taryba vis daugiau finansavimo skiria architektūrai. Nuo 2014 m. iki 2022 m. šios srities projektų ir stipendijų konkursuose išaugo net 152 proc. Jei LKT veiklos pradžioje architektūros srities projektams buvo skirta 354 tūkst., tai 2022 m. – 891 tūkst. eurų per metus. Šį pokytį nulėmė strateginių programų įsteigimas ir kultūros organizacijų dalyvavimo finansavimas Venecijos architektūros bienalėse. 2022 m. šioms programoms skiriamas finansavimas pasiekė beveik 0,5 mln. eurų. Tai yra didžiausia architektūros paraiškoms tenkanti finansavimo dalis.
Strateginio finansavimo programos kuria ilgalaikį teigiamą poveikį, kuomet trejus metus skiriamos lėšos siekiant suteikti tvaresnes sąlygas kūrybinėms nevyriausybinėms organizacijoms, bendram menų ekosistemos balansui ir atsinaujinimui, padėti nuosekliai įgyvendinti idėjas. Naudojantis šiomis programomis finansuojamos idėjos, kurios įgyvendina veiklas ne tik organizacijos registracijos savivaldybėje, bet ir kitose Lietuvos vietovėse bei užsienyje.
Šiuose finansavimo instrumentuose „Architektūros fondui“ 2018–2022 m. skirta 931 tūkst. eurų, Lietuvos architektų rūmams 2018 m. – 80 tūkst. eurų, 2015–2017 bei 2019–2022 m. Lietuvos architektų sąjungai – 509,5 tūkst. eurų, o Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungai 2015–2022 m. – 153 tūkst. eurų.
Venecijos architektūros bienalė yra kas dvejus metus nuo 1980-ųjų metų vykstantis, vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių visame pasaulyje. 2016 m. Lietuva debiutavo kartu su Latvija ir Estija prisistatydama „Baltijos paviljone“. 2017 m. jau
minėtas „Architektūros fondas“ buvo atsakingas už „Nacionalinio paviljono statybą“, 2018 m. Nomeda ir Gediminas Urbonai įgyvendino projektą „Pelkių paviljonas“, 2021 m. (2020 bienalė dėl koronaviruso pandemijos neįvyko) – Julijonas Urbonas ir jo įsteigta Lietuvos erdvės agentūra sukūrė kosminės architektūros projektą „Planeta iš žmonių“. 2023 m. Lietuvai atstovaus Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos projektas „Vaikų miško paviljonas“. Venecijos architektūros bienalės suteikia progą pasaulinėje arenoje pristatyti Lietuvos kūrėjų idėjas ir vizijas, kurias viešo konkurso būdu atrenka LKT architektūros srities ekspertai.
Daugiau dėmesio individualiam kūrėjui, bet pateikiamų paraiškų trūksta
Augant bendram architektūros projektų finansavimui pastebime, kad daugiau dėmesio sulaukia ir individualus kūrėjas. Palyginus 2022 m. metų architektūros sritį su 2014 m., kai LKT paskyrė pirmąsias stipendijas, skirtas 31 proc. didesnis finansavimas ir dvigubai daugiau stipendijų. Visgi reikėtų pabrėžti, kad vidutinis stipendijos dydis per šį laikotarpį sumažėjo 35 proc. – nuo 3,3 iki 2,2 tūkst. eurų.
Tačiau net ir augant finansavimui, architektūros sritis vis dar sulaukia labai mažai individualių menininkų paraiškų – jas teikia nedidelė dalis asmenų, dažniausiai gyvenančių Vilniuje. Gal taip nutinka dėl to, kad architektūros srities atstovų pajamos yra didesnės? 2019 m. LKT atliktas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas rodė, kad vertinant 14 kultūros ir meno sričių, didžiausią atlygį už profesinę veiklą gavo būtent architektūros srities kūrėjai. Gal stipendijos dydis santykinai mažas ir dėl to nepatrauklus?
Vis daugiau lėšų skiriama projektams, kurių veiklos pasiekia regionus ir užsienį
Svarbu pabrėžti, kad architektūros srities projektams skirtos lėšos neužsilieka didžiuosiuose miestuose. Išanalizavus finansuotų paraiškų duomenis paaiškėjo, kad nuo 2014 m. iki 2022 m. daugiausiai finansavimo teko organizacijoms, registruotoms Vilniaus mieste (nuo 72 iki 93 proc. architektūros sričiai numatyto finansavimo). Tačiau projektų pobūdis pasikeitė. 2014 m. 17 proc. lėšų, kurias skyrė LKT, buvo architektūros srities projektams, kurių veiklos pasiekė ir regionus, ir užsienį, o projektai, kurie vykdė veiklas tik toje pačioje savivaldybėje gavo 45 proc. finansavimo.
2022 m. situacija visiškai priešinga – 57 proc. lėšų skirta projektams, kurie vykdė veiklas savoje savivaldybėje, bendrai Lietuvoje ir užsienyje, o 27 proc. – vyko tik savoje savivaldybėje. Tai rodo, kad regioninių savivaldybių organizacijos turi nišą ir galimybę įgyvendinti daugiau architektūros srities projektų. Jos šias idėjas galėtų siekti pristatyti pačios, o ne laukti, kol jos atvyks iš sostinės. Tai galėtų prisidėti prie didesnės meno įvairovės, tolygesnės kultūrinės raidos ir profesionalių menininkų pritraukimo į regionus.
