Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Ukraina ir Rusija kovoja dėl Krymo kultūrinio paveldo

Dailininko Ivano Aivazovskio XIX amžiuje nutapytame paveiksle „Mėnesiena“, kur pavaizduoti jūroje plūduriuojantys du laivai, tvyro tikra ramybė.
Ivano Aivazovskio darbų parodoje
Ivano Aivazovskio darbų parodoje / Vida Press nuotr.

Bet dabar šis paveikslas pateko į tikrą audrą: Maskva ir Kijevas kovoja dėl to, kam turi atitekti Rusijos aneksuotame Kryme esantis kultūrinis paveldas.

Praėjusį mėnesį Interpolas paskelbė Ukrainos muziejų fondui priklausančių 52 vertingų paveikslų, 2014-ųjų kovą, Rusijai aneksavus Krymą, likusių Simferopolio meno muziejuje, paiešką.

Tarp jų yra ir tokie pasaulinės reikšmės eksponatai kaip minėtas I.Aivazovskio paveikslas „Mėnesiena“, Ivano Šiškino „Miško kelias“, Isako Levitano „Pelkė“ ir kiti.

Tų paveikslų apytikrė vertė 2014-ųjų kovo 20 dieną buvo 1,324 mln. JAV dolerių (apie 1,13 mln. eurų).

Tačiau kova dėl tų paveikslų yra tik aršaus šių dviejų valstybių ginčo dėl meninio paveldo ir kultūrinio identiteto ledkalnio viršūnė.

Kai Maskva atplėšė Krymą, apie 1,2 mln. muziejų eksponatų pateko Rusijos į Rusijos rankas, tvirtina Ukrainos kultūros ministerija.

„Ukrainai tai yra didžiuliai nuostoliai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mėlynojo skydo kultūros apsaugos grupės Ukrainos skyriaus vadovas Mykola Jakovyna.

„Žvalgybos“ operacija

Istorija, kaip būtent tuos paveikslus perėmė Rusija, yra gana miglota ir apgaubta įvairių vienas kitam prieštaraujančių teiginių.

Kai 2014-ųjų kovą rusų kariai uniformomis be atpažinimo ženklų įsiveržė į Krymą, tie paveikslai buvo eksponuojami Mariupolio mieste pietryčių Ukrainoje.

Kai 2014-ųjų kovą rusų kariai uniformomis be atpažinimo ženklų įsiveržė į Krymą, tie paveikslai buvo eksponuojami Mariupolio mieste pietryčių Ukrainoje.

Ukrainiečių pareigūnai tvirtina, kad tie meno kūriniai buvo nelegaliai pervežti į Krymą, o Kijevas visą savo dėmesį buvo sutelkęs į atimtą pusiasalį.

Kiek vėliau Maskvos aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad jo pareigūnai „pasamdė žmonių“ iš Ukrainos, kad šie padėtų pergabenti tuos paveikslus. Jo teigimu, pareigūnai turėjo veikti lyg „žvalgybos agentūra“.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, kuriame figūruoja Mariupolio muziejaus vadovybė, leidusi perduoti meno kūrinius Krymui.

Vida Press nuotr./Ivano Aivazovskio darbų parodoje
Vida Press nuotr./Ivano Aivazovskio darbų parodoje

Dviem muziejaus pareigūnams bei dar vienam šiuo metu Kryme gyvenančiam įtariamajam dėl paveikslų perdavimo gresia iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dviem muziejaus pareigūnams bei dar vienam šiuo metu Kryme gyvenančiam įtariamajam dėl paveikslų perdavimo gresia iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau nepaisant pradėto tyrimo ir Interpolo paskelbtos paieškos, daugelis pareigūnų mano, kad Ukraina neturi daug šansų atgauti savo vertingą meno kolekciją, kol Rusija tvirtai kontroliuoja Krymą.

„Tai kažkokia nesąmonė“, – sakė Kremliui lojali Krymo kultūros ministrė Arina Novoselskaja.

2016-ųjų pabaigoje po dvejus metus trukusio tyrimo Nyderlandų teismas įpareigojo Amsterdamo Allardo Piersono muziejus sugrąžinti istorinę archeologijos radinių kolekciją, kuri buvo eksponuojama parodoje „Krymas: auksas ir paslaptys iš Juodosios jūros“, ne Krymo, o Ukrainos muziejams.

„Teisėjai neatsižvelgė į Krymo muziejų tvirtinimą, kad tie eksponatai yra Krymo paveldas arba kad jie priklauso Autonominei Krymo Respublikai, nes nė viena iš jų nėra suvereni valstybė“, – pareiškė Amsterdamo apygardos teismas.

Kultūrinis „pagrobimas“

Ilgą bendrą istoriją turinčios Ukraina ir Rusija kovoja ne tik dėl tų paveikslų, bet nesutaria ir dėl kultūrinio paveldo klausimų.

Maskva ir Kijevas nesutaria, kas iš jų gali reikšti teises į įvairias istorines asmenybes; Ukraina tvirtina, kad Kremlius, jau atėmęs iš jos nemažą teritoriją, nori „pasisavinti“ ir kelias šalyje itin gerbiamas istorines asmenybes.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas Suomijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas Suomijoje

Praėjusį lapkritį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šalia Kremliaus atidengė bronzinę X amžiuje gyvenusio Kijevo Rusios didžiojo kunigaikščio Vladimiro statulą.

Kunigaikščiui Vladimirui priskiriami nuopelnai dėl to, kad ortodoksija tapo oficialia religija senovės Rusioje, apėmusioje dalį dabartinės Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Kunigaikštis, kuris iš pradžių buvo pagonis, galiausiai pasirinko ortodoksiją ir pakrikštijo Kijevo Rusią.

Gegužę Kijevas pasipiktino Paryžiuje viešėjusio V.Putino kalba, kurioje sakė, kad Prancūzijos karalienę Aną Jaroslavną, dar žinomą kaip Ana Kijevietė, jis pavadino ruse.

Ukraina jį taip pat laiko savo valstybės įkūrėju: Kijeve ant kalvos netgi stovi didžiulė kunigaikščio statula, žvelgianti į miestą. Maskvai pristačius savąją skulptūrą, Ukraina skundėsi, kad Maskva siekia pasisavinti minėtą istorinę asmenybę.

Gegužę Kijevas pasipiktino Paryžiuje viešėjusio V.Putino kalba, kurioje sakė, kad Prancūzijos karalienę Aną Jaroslavną, dar žinomą kaip Ana Kijevietė, jis pavadino ruse.

Kiek vėliau Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad „Putinas visos Europos akyse bandė pasigrobti (ją) į Rusijos istoriją“.

Tačiau panašaus pobūdžio pareiškimų būta ir iš Kijevo pusės. Birželį P.Porošenka pribloškė Maskvą pareiškęs, kad dailininkas I.Aivazovskis yra „Ukrainos paveldo dalis“.

I.Aivazovskis 1817 metais gimė Kryme, Feodosijoje, armėnų šeimoje. Tarptautiniu mastu jis dažniausiai laikomas rusų dailininku.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos