Renginio kuratorius Vytautas Michelkevičius 15min teigė, kad šiuo festivaliu siekiama pažvelgti, kaip medijų menas atrodo šiomis dienomis.
Jis lygino pavadinimo „Ūmėdė“ ir žodžio „medijos“ sąskambius. „Tai lengvai įsimenamas pavadinimas“, – sakė jis.
Ar tai turi sąsajų su psichodelinio meno kultūra? „Ne, tai visiškai neturi nieko bendro, – atsakė V.Michelkevičius. – Žmonės dažnai priskiria savo reikšmes.“
TAIP PAT SKAITYKITE: 24 vasaros renginiai Lietuvoje: nuo O.Koršunovo premjeros iki „The Roop“ koncerto.
Kuo medijos susijusios su gamta?
Į klausimą apie medijų meno ir gamtos sąsajas 15min atsakė vienas iš programos sudarytojų Ignas Pavliukevičius.
„Jeigu pastebėsite, menininkai nebedaro vienos skulptūros iš vienos medžiagos. Viskas yra persipynę – ir grybai, ir skaitmeninės technologijos“, – sakė jis.
Pasak V.Michelkevičiaus, anksčiau itin stipriai buvo daromos skirtys tarp gamtos ir kultūros. „O žmogus yra dar vienas atskiras dalykas, – pasakojo jis. – Mes remiamės posthumanistinėmis idėjomis, kuriomis kritikuojamas antropocentrizmas.“
Čia V.Michelkevičius priminė „grybų interneto“ sąvoką. „Po žeme auga grybiena, per kurią medžiai, kerpės ir grybai bendrauja. Atėjus plešrūnams ar keičiantis orams, jie greitai apsikeičia informacija. Nemažai mokslininkų ir menininkų jais domisi.“
Renginyje įvyks Evos Sjuvės grybų orkestro performansas „Pleurotus Metopia“: „Tačiau šis pasirodymas neturi jokio ryšio su psichodelika, jis susijęs su biomedžiagomis ir augančiais grybais.“
Pašnekovas taip pat kvietė apsilankyti lietuvių fokloro literatūros tyrėjos Vitos Džekčioriūtės-Medeišienės paskaitoje „apie loginę grybų sampratą lietuvių kultūroje, kaip jie tampa įvairiais keistais personažais“.
Ar tikrai tik žmogus yra kūrėjas?
I.Pavliukevičius pasakojo apie augmentuotą autorystę, kuri ypač išryškėjo sudarius programą. Ši sąvoka kvestiuonuoja kūrėjo apibrėžimą – kada juo tampa nežmogiškoji būtybė?
„Dabar ne tik menininkas yra kūrėjas. Juo gali tapti ir kūrinys. Tarkime, Adomas Palekas kaip kūrybinę medžiagą naudoja druską, bet iš tiesų ji pati sukuria melodiją, – teigė I.Pavliukevičius. – Štai japonų menininkė Asami Kiuchi savo judesio performanse kuria ne iš kūno. Iš tikrųjų, jos kūnas prisitaiko prie įdomaus apsiausto.“
15min kuratoriaus teiravosi ir apie amerikietės Adrianos Knouf kūrinius.
„Ji kalba apie kosmosą ir apie translyčių asmenų negalėjimą jame būti. Gavusi stipendiją iš „Massachusetts Institute of Technology“ (MIT), ji sukūrė piliulę, į kurią sugebėjo sukoncentruoti lytinius hormonus“, – sakė jis ir pridūrė, kad ši piliulė, ko gero, bus išsiųsta į kosmosą.
Muzika, „neturintiems“ klausos?
Gailė Griciūtė, dar viena „Ūmėdės“ kuratorių, išryškino klausos aspektą. Jos požiūriu, ar žmogus ją turi, ar ne, yra labai sąlygiška:
„Man asmeniškai pasirodė įdomios menininko iš Lenkijos Kamilio Szuszkiewicziaus „Music for performers not musically talented“ garso dirbtuvės. Čia jis kviečia žmones, neturinčius klausos, arba tuos, kuriems tokia etiketė tiesiog užklijuota, mat jie neturi konvencionalios klausos.
Šiems lankytojams jis duos sulūžusius instrumentus, kurie negroja pagal savo standartus. Tad remdamiesi specialiai šiam performansui parašytu kūriniu, žmonės turės jais pagroti.“
Kaip 15min teigė G.Griciūtė, mes visi ištreniruoti pagal tradicinę dvylikos tonų sistemą ir kiekvienas esame priversti prie jos prisitaikyti.
„Labai įdomu, kai žmonės pabando pagalvoti apie muziką už šios sistemos ribų – kiek ten yra galimybių, nenuspėjamų sprendimų“, – svarstė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: 24 vasaros renginiai Lietuvoje: nuo O.Koršunovo premjeros iki „The Roop“ koncerto.
