„Jano Matejkos „Liublino unija“ palieka Liublino pilį. Ji bus eksponuojama jubiliejinėje parodoje „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“ Valdovų rūmuose Vilniuje nuo 2019 m. liepos 6 d. iki spalio 29-osios“, – tokią žinutę savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Liublino muziejus, iliustruodamas ją visa galerija nuotraukų, kaip garsusis paveikslas buvo pakuojamas kelionei.
Lenkai tai vadina precedento neturinčiu įvykiu. 2,98x5,12 m dydžio paveikslas dėl remonto Liublino muziejuje nebuvo prieinamas žiūrovams. Tačiau minint Liublino unijos 450-ąsias metines jis atkeliavo į Vilnių.
Antras kartas Vilniuje
Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, kalbėdamas su 15min, akcentavo, kad minint Liublino unijos 450-ąsias metines, kaip ir prieš 10 metų per 440-ąją sukaktį, antrą kartą į Vilnių atkeliauja J.Matejkos paveikslas.
„Tada buvome surengę parodą, kuri vadinosi „Liublino unija ir jos epocha Jano Matejkos kūryboje“. Šį kartą akcentas yra Liublinas kaip Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas. Tad greta J.Matejkos ypatingai įspūdingo, kruopštaus, detalaus paveikslo, už kurį gauta ne viena premija, yra dar apie 50 kitų paveikslų, kurie vaizduoja Liublino miestą – vietą, kurioje buvo pasirašyta ta vadinamoji Liublino unija 1569 metais“, – teigė V.Dolinskas.
Visi eksponatai turės tam tikrą ryšį su lituanistiniu kontekstu, pabrėžia direktorius.
„Pavyzdžiui, yra Liublino pilies garsioji koplyčia, jos vidaus ir išorės vaizdai. Ji statyta Kazimiero Didžiojo laikais, bet Jogailos laikais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasikviesti meistrai tą Liublino pilies koplyčią ištapė bizantinės manieros freskine tapyba ir ta tapyba puikiai išlikusi. XIX a. buvo stipriai suniokota, dabar restauruota. Tai yra Lietuvos poveikio Lenkijos dailės raidai vienas iš nedaugelio pavyzdžių.
Tokia tapyba Jogailos, kitų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių aplinkoje buvo pakankamai populiari. Lenkijoje yra daugiau tokių pavyzdžių, Krokuvoje, Višnicoje išlikę. Yra buvę ir Lietuvoje, tik dėl įvairių istorinių ir kitų aplinkybių mažai išlikę. Geriausiai išlikusi freska yra Vilniaus katedroje“, – pasakojo V.Dolinskas.
Pavyzdžiui, yra Liublino pilies garsioji koplyčia, jos vidaus ir išorės vaizdai. Tai yra Lietuvos poveikio Lenkijos dailės raidai vienas iš nedaugelio pavyzdžių.
Paroda atidaroma liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Valdovų rūmai turi tradiciją kasmet šią proga pakviesti lankytojus į naujos ekspozicijos atidarymą. „Labai džiaugiamės ir tuo, kad šitą parodą globoja Lietuvos respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato maršalkos Marekas Kuchcińskis ir Stanisławas Karczewskis. Tai labai simboliška, nes Liublino unija buvo pasirašyta bendrame Liublino Seime. Tai, kad Seimų vadovai globoja tą parodą, liudija apie istorinės tradicijos svarbą ir gyvybingumą“, – teigė V.Dolinskas.
Išvynioti irgi sudėtinga
Liublino muziejus parodė, kaip paveikslą supakavo, o V.Dolinskas sako, kad jį išpakuoti buvo ne mažiau kruopštus darbas. Paveikslas Vilnių pasiekė ant volo, mikroklimatizuotoje dėžėje, kurią teko kranu užkelti į trečio aukšto galeriją, nes durys yra per mažos. Tuomet parą kūrinys aklimatizavosi, po to buvo išvyniotas, dar pagulėjo ant grindų, ant užtiesalo. Tik tuomet užtemptas ant specialaus porėmio, įrėmintas, pastatytas ir pakabintas.
„Tokios monumentalios drobės retai važinėja, jos sudėtingos vežiojimui. Sakoma, kad J.Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis“ dar iki šiandien jaučia kelionę į Vilnių (čia jis eksponuotas 1999 metais). Tiesa, „Žalgirio mūšio“ paveikslas labiau nukentėjo karo metais, nei „Liublino unija“. Tai didelė Lenkijos dovana Lietuvai unijos sukakties proga, nes lenkai ir didelę dalį lėšų skyrė šitam projektui“, – kalbėjo V.Dolinskas.
Unijos svarba
Šiemet sukanka 450 metų, kai buvo sudaryta Liublino unija, sukūrusi unikalią Europoje valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. 1569 m. pasirašyta sutartis pakeitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius, sukūrė dviejų valstybių konfederaciją, tačiau nepanaikino jų abiejų valstybingumo ženklų ir svarbiausių to meto visuomenės politinio tapatumo atributų.
Valdovų rūmų direktorius priminė, kad Liublino unija tiek amžininkų, tiek istoriografijoje, tiek šiandieninėje visuomenės atmintyje vertinama labai nevienareikšmiškai: „Aišku, Lietuvoje ji vertinama labai kritiškai, nes ir šantažo būta unijos laikotarpiu ir t.t. iš Lenkijos pusės. Bet reikia prisiminti tam tikras aplinkybes – jeigu nebūtų Liublino unijos, Lietuva viena prieš Maskvą tuo metu atsilaikyti jau nebegalėjo. Ir tik padedant Lenkijai mes šimtui metų sugebėjome nukelti tvano laikotarpį, jis Vilnių pasiekė tik XVII a. viduryje. O jau Maskvos kariuomenė unijos metais stovėjo Polocke – kelias į Vilnių buvo atviras. Ir nebuvo nė vienos didelės tvirtovės, kuri galėjo bandyti sostinę apginti.“
Kitas argumentas, anot V.Dolinsko, yra tas, kad lietuviai jau XVI a. pabaigoje, pirmiausia Stepono Batoro laikais, taip įtvirtinti savą unijos traktuotą, kad tai buvo tarpusavio sutartis, garantavusi konfederacinės valstybės sukūrimą, kur Lietuva tapo lygiateise partnere. „XVII-XVIII a. Lietuva Liublino unija jau gynėsi nuo Lenkijos norų labiau centralizuoti Abiejų Tautų Respubliką. Galų gale ne taip blogai su ta unija išėjo, o be to, tai yra vienas iš tokių pavyzdžių, kurių Europoje yra ir daugiau, kada Europos dalis, kelios valstybės, gana plačios teritorijos bando vienytis į kažkokį vieningą politinį darinį“, – teigė jis.
Paveikslo istorija
Garsaus lenkų dailininko Jano Matejkos (1838–1893) paveikslas „Liublino unija“ yra įspūdingas savo matmenimis, menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis ir pavaizduotų istorinių personažų gausa. Visus nuo pamatyti ir sužinoti, kuris yra kuris, galima čia.
Ši istorinė drobė, nutapyta 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją.
Iki Antrojo pasaulinio karo paveikslas „Liublino unija“ buvo saugomas Lvovo Liubomirskių muziejuje (Ukraina), karo metais išvežtas į Visničių, vėliau – į Žemutinę Sileziją (Lenkija). 1945 m. kūrinys perkeltas į Varšuvos nacionalinį muziejų, o nuo 1957 m. nuolat eksponuojamas Liublino muziejuje.
2009-aisiais, minint Liublino unijos 440 metų sukaktį, šis paveikslas, kaip svarbus parodos „Liublino unija ir jos epocha Jano Matejkos kūryboje“ akcentas, kartu su kitais garsaus lenkų dailininko darbais buvo rodomas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje. 1999 m. didelio vilniečių ir Lietuvos sostinės svečių dėmesio sulaukė kita Taikomosios dailės muziejuje eksponuota monumentali J.Matejkos drobė „Žalgirio mūšis“
