„Juvelyriškai nukalti šarvai – išskirtinio meistriškumo ir neįkainojamas kūrinys, unikali istorinė Lenkijos ir Lietuvos paveldo relikvija, kurios istorija pasižymi tiek painiais detektyviniais siužetais, tiek ir legendomis“, – teigiama Valdovų rūmų pranešime.
Vieno šedevro parodą Valdovų rūmai parengė su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi.
Anot muziejaus, Žygimanto Augusto šarvai – išskirtinis paveldo reliktas, nes vaikiški šarvai buvo rečiau kuriami nei suaugusiųjų. Greitai augantiems vaikams šarvai netrukus tapdavo per maži, tad jie dovanoti ne dėl praktinių sumetimų, o vien siekiant užmegzti politinius, dinastinius ryšius.
Vilniuje eksponuojamus šarvus Žygimantui Augustui užsakė Romos, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius, būsimasis Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas I (1558–1564), trylikamečiam rengiantis vestuvėms su jo dukra Elžbieta.
Šarvai, 1533 metais sukurti trylikamečiam berniukui, po dešimtmečio, 1543-iaisiais, kai pagaliau Krokuvos katedroje įvyko vedybų ceremonija, 23 metų sulaukusiam Lenkijos ir Lietuvos kronprincui jau buvo per maži, tad imperatorius Ferdinandas I jų žentui taip ir neįteikė.
Žygimantas Augustas (1520–1572) buvo paskutinysis Gediminaičių dinastijos Lietuvos didysis kunigaikštis (1529–1572) ir Lenkijos karalius (1548–1572).
