Beveik prieš 100 metų įkurto Lenkijos mokslų ir menų akademijos bibliotekos Grafikos kabineto pagrindas buvo dvi neįkainojamos grafikos darbų kolekcijos, sukauptos XVIII–XIX amžiuje. Pirmąją rinkinio dalį sudarė Abiejų Tautų Respublikos didikų Mošinskių (Moszyńscy) giminės kolekcija. Pagrindinis jos formuotojas buvo Abiejų Tautų Respublikos seimų narys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis stovyklininkas, paskutinis Lenkijos Karalystės didysis maršalka Frydrichas Juozapas Mošinskis (Fryderyk Józef Moszyński, 1738–1817).
Antroji Grafikos kabineto kolekcijos dalis buvo perkelta iš emigracijoje įsteigtos Lenkų bibliotekos Paryžiuje. Daugumą šio rinkinio kūrinių sukaupė Dresdene gyvenęs lenkų emigrantas, Napoleono karų dalyvis, buvęs Lenkijos Senato pirmininkas Motiejus Vodžinskis (Maciej Wodziński, 1782–1848).
Vilniuje eksponuojami pasaulio meistrų grafikos lakštai išliko nesunaikinti Antrojo pasaulinio karo metais. Vėliau rinkinys buvo nuolat pildomas, įtrauktas į Lenkijos mokslų ir menų akademijos bibliotekos Krokuvoje fondus. Dabar juose saugoma apie 100 tūkstančių vertingų senosios grafikos kūrinių. Valdovų rūmų muziejuje pristatoma gražiausia kolekcijos dalis – 226 darbai.
XV a. viduryje išradus spausdinimo presą, grafika tapo meno šaka, kurią dailininkai mielai rinkdavosi, ieškodami, kaip perteikti naujausias žinias apie pasaulį. Grafikos lakštuose buvo pasakojama pasaulio istorija, Biblijos ir Antikos mitologijos siužetais grindžiami vaizdai atspindėjo temas, kuriomis buvo žavimasi XV–XVIII amžiuje. Anuomet, pasitelkus alegorinę kalbą, bandyta paaiškinti pasaulio reiškinius – laiko tėkmę, laikinumą, gamtos dėsnius, žmogaus ir gamtos ryšį. Taip pat buvo pristatomos dramatiškos pasaulio pabaigos vizijos, gyvūnijos ir augalijos pasaulių istorija.
Šios temos atsiskleidžia ir Valdovų rūmų muziejuje surengtoje tarptautinėje graviūrų parodoje „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“. Senieji grafikos kūriniai čia pristatomi ištisomis serijomis, jų parodoje iš viso galima pamatyti net 27. Tokios kūrinių serijos itin domina kolekcininkus, o šių darbų vertė pasaulinėje meno rinkoje yra didžiulė.
Parodoje galima pamatyti Martino Šongauerio (Martin Schongauer), Piterio Breigelio Vyresniojo (Peter Brueghel de Oude), Albrechto Diurerio (Albrecht Dürer), Džovanio Jakopo Karaljo (Giovanni Jacopo Caraglio), net kelerius metus dirbusio Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto dvare Vilniuje, taip pat Piterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Džovanio Batistos Piranezio (Giovanni Battista Piranesi), Bernardo Beloto (Bernardo Bellotto) ir kitų žinomų senųjų meistrų kūrinių.
Daugelio parodoje pristatomų dailininkų kūriniai – tapybos ir grafikos darbai – yra puošę istorines Lietuvos ir Lenkijos valdovų, pirmiausia Jogailaičių ir Vazų, meno kūrinių kolekcijas, pagal grafikos darbus buvo kuriami kokliai rūmų krosnims ir kiti taikomosios dailės kūriniai.
Senieji XVI–XVIII a. grafikos darbai dėl savo trapumo ir jautrumo aplinkai retai eksponuojami parodose. Tad paroda Valdovų rūmų muziejuje yra neeilinė galimybė susipažinti su reta ir įvairiapuse Europos grafikos paveldo dalimi.
Parodos kuratorės – Magdalena Adamska (Lenkijos mokslų ir menų akademijos biblioteka Krokuvoje), Gabija Tubelevičiūtė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai). Parodos globėjai: Lenkijos mokslų ir menų akademijos prezidentas akad. prof. habil. dr. Janas Ostrowskis ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. prof. habil. dr. Jūras Banys.
