Į fiktyvios institucijos laboratoriją kviečiantis menininkas siūlo provokuojančią ateities architektūros idėją – sukonstruoti planetinio mastelio darinį iš žmonių. Kol kas tam reikia šiek tiek vaizduotės ir kad į Lietuvos paviljoną užsukę lankytojai nusiskenuotų specialiu čia įrengtu 3D skeneriu. Lankytojų atvaizdai akimirksniu paverčiami ekranuose matoma trimate astrofizikine simuliacija. Nauja planeta iš besigūžiančių žmonių kūnų formuosis iki pat bienalės pabaigos lapkričio 22-ąją.
Tris dienas, gegužės 20–22 d. vykstantį Lietuvos paviljono atidarymą lydi specialūs turai, kuriuos veda LEA įkūrėjas J.Urbonas, projekto kuratorius Janas Boelenas ir asistuojanti kuratorė Milda Batakytė. Šiuose turuose lankytojai supažindinami su agentūros laboratorija ir gluminančia programos idėja. M.Batakytės teigimu, šis minties eksperimentas įdomus tuo, jog suteikia galimybę susimąstyti apie naują, nuosaikią, suvaldytą, bet kartu ir nenuspėjamą būtį, meną ir architektūrą.
„Lagranžo taškas kosmose, į kurį J.Urbonas siūlo siųsti žmones ir ten formuoti planetą, veikia kaip pusiausvyra. Tai vieta tarp dviejų kosminių kūnų, kurių gravitacijos jėgos viena kitą kompensuoja. Šiandien ši metafora mums ypatingai reikalinga ieškant naujų būdų sugyventi, eliminuoti stereotipus, įprastus ir dažnai neišvengiamus žemiškus požiūrius. Projektas gali padėti dažnai izoliuotas ir viena nuo kitos nutolusias disciplinas, pavyzdžiui, astrofiziką, šiuolaikinį meną ar architektūrą, paversti artimesnėmis ir atviresnėmis“, – sako M.Batakytė.
Lietuvos erdvės agentūros laboratorija įsikūrė XVI–XVII a. pastatytoje Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje. Joje Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektoriaus Jano Boeleno kuruojamas lietuvių projektas įgyja naujų, papildomų prasmių. Išskirtinis paviljono organizatorių požiūris į architektūrą ir jos ateitį dar prieš prasidedant bienalei neliko nepastebėtas tokių tarptautinių prestižinių meno ir architektūros platformų, kaip „Artribune“, „ArchDaily“ ar „Exibart“.
Paprastai bienalės pradžioje „Auksinio liūto“ statulėlėmis apdovanojami pagrindinės parodos dalyviai ir nacionaliniai paviljonai šįkart dėl pasaulinės pandemijos bus paskelbti ir įvertinti tik rugpjūčio 30-ąją. Už viso gyvenimo nuopelnus „Auksiniu liūtu“ šiemet jau pagerbtas ispanų architektas, teoretikas ir pedagogas Rafaelis Moneo. Nuo 1980-ųjų kas dvejus metus organizuojamą prestižinį architektūros renginį šiemet pakviestas kuruoti architektūros istorikas, teoretikas, Masačusetso technologijos instituto (MIT) architektūros fakulteto dekanas Hashimas Sarkis.
Tai antras kartas, kai Lietuva architektūros bienalėje prisistato savarankiškai. 2016-aisiais kartu su latviais ir estais Lietuvos atstovai kūrė bendrą „Baltijos paviljono“ projektą, o 2018 m. Venecijoje veikė Nomedos ir Gedimino Urbonų kuruota „Pelkių mokykla“. Šįkart meno, edukacijos ir rezidencijų centro „Rupert“ organizuojamame Lietuvos paviljone pristatomas J.Urbono architektūrinės fantastikos projektas „Planeta iš žmonių“.
Visas naujienas sekite 15min kultūra sukurtame polapyje.
