„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Venecijos bienalėje dalyvaujantis A.Serapinas kviečia atsigręžti ir į Visaginą, ir į parodų prižiūrėtojus

„Kad gyventum įdomiais laikais“ („May You Live in Interesting Times“). Nors ši frazė gali nuskambėti kaip palinkėjimas, tai iš tiesų yra senas kinų prakeiksmas: „įdomūs laikai“ dažnai reiškia ir konfliktus, ir neramumus. Taip pavadintoje 58-osios Venecijos meno bienalės parodoje šiemet du savo darbus pristato jauniausias bienalės dalyvis – 28-erių lietuvių menininkas Augustas Serapinas.
Augustas Serapinas
Augustas Serapinas / V.Paškelytės nuotr.

„Labai džiaugiuosi dalyvaudamas Venecijos bienalėje. Kai būdamas studentas atvažiuoji į bienalę, vaikštai, apžiūrinėji darbus, o dabar pats savo kūrinius instaliuoji, bendrauji su kitais autoriais... Neslėpsiu, yra šioks toks sentimentas. Bet, iš kitos pusės, žiūriu į tai kaip į parodą – džiaugiuosi, bet padebesiais neskraidžioju. Tiesiog noriu kuo geriau padaryti savo darbą“, – 15min sako A.Serapinas.

Prestižiniame šiuolaikinio meno renginyje eksponuojamas A.Serapino dar 2018-ųjų metų Baltijos trienalėje pristatytas kūrinys „Vygintas, Kirilas and Semionovas“ („Vygintas, Kirilas ir Semionovas“), svarstantis apie Visaginą ir visaginiečius, uždarant Ignalinos atominę elektrinę.

Asmeninio archyvo nuotr./„Vygintas, Kirilas ir Semionovas“
Asmeninio archyvo nuotr./„Vygintas, Kirilas ir Semionovas“

„Didžioji dalis Visagine gyvenančių žmonių yra atvažiavę iš visos Sovietų Sąjungos, iš visų jos kampelių. Kartu tai tikriausiai didžiausias miestas Lietuvoje, kuriame dažniau vartojama rusų, o ne lietuvių kalba. Šiandien, uždarant atominę elektrinę, miesto perspektyva tampa nebeaiški. Žmonės joje dirbo, ją statė. Dabar tie patys žmonės ją išrinkinėja“, – sako autorius.

A.Serapinas pasakoja, jog aukcione įsigijo pardavinėjamą vieną Ignalinos atominės elektrinės sienų – kūrinys sukurtas iš demontuotų elektrinės dalių. Autorius pasikvietė ir tris 10–12 metų vaikus – Vygintą, Kirilą ir Gustą, su kuriais drauge sukūrė abstrakčią skulptūrą.

„Kai pirmą kartą pristačiau darbą, vaikai atvažiavo į Vilnių. Dabar jie buvo atskridę ir į Veneciją, kur buvo pirmą kartą. Norėjau jiems sukurti patirtį. O tai iš dalies keičia ir paties kūrinio krūvį“, – teigia A.Serapinas.

Kitu, specialiai bienalei sukurtu kūriniu – „Chair for the Invigilator (white)“ („Kėdė prižiūrėtojui (balta)“), „Chair for the Invigilator (brown)“ („Kėdė prižiūrėtojui (ruda)“) ir „Chair for the Invigilator (blue)“ („Kėdė prižiūrėtojui (mėlyna)“) – A.Serapinas ant išdidintų, paplūdimio kėdes primenančių krėslų kviečia prisėsti parodos prižiūrėtojus.

Asmeninio archyvo nuotr./„Kėdė prižiūrėtojui (balta)“
Asmeninio archyvo nuotr./„Kėdė prižiūrėtojui (balta)“

„Prižiūrėtojai visad stovi ir vaikšto. Aš trims jų suteikiu progą pailsėti, prisėsti. Taip jie atsiranda ant paaukštinimo, ir iš tų žmonių, kurie parodose įprastai būna nelabai matomi, virta tais, kurie yra dėmesio centre. Labai smagu, kad šie kūriniai yra funkcionalūs – žmonės tikrai gali pailsėti (juokiasi). Derinome tai su bienalės organizatoriais, turėjau kėdes sukurti pagal tam tikrus reikalavimus, kad nebūtų per aukštos, kad būtų stabilios“, – sako A.Serapinas.

Paklaustas, kaip šie kūriniai atrodo platesniame jo kūrybos kontekste, A.Serapinas teigė, jog žiūrint iš šalies, visi jo kūriniai gali pasirodyti labai skirtingi, tačiau juos vienija siekis pažvelgti į tai, kas yra greta mūsų.

„Pavyzdžiui, mes dabar kalbam, o galbūt už sienos gyvena mergina, kuri studijuoja VU matematiką ar dirba apsaugoj. Ir jūsų keliai galbūt niekada nesusikerta. Man visada įdomu įnešti tuos mikrosusikirtimus”, – sakė autorius.

A.Serapinas teigia, kad „Vygintas, Kirilas ir Semionovas“ yra ir pirmas toks atvirai politiškas jo kūrinys: „Anksčiau jei kūriniuose būdavo politiškumo, jis dažniau būdavo pristatomas per humoro prizmę. Nors, pavyzdžiui, Venecijoje pristatomos „Kėdės“ iš dalies taip pat gali būti suprantamos kaip labai politiškas kūrinys, nes žmonės, atliekantys didelį, svarbų darbą, dažnai lieka nepastebimi. Ir tokių žmonių yra labai daug. Bandymas palengvinti jų darbą ir užkėlimas ant savotiško pjedestalo irgi turi politiškumo dimensiją.“

Pasiteiravus, kas laukia po Venecijos bienalės, A.Serapinas teigė girtis nenorintis – jei bus ką pamatyti, pamatysime patys. „Bet veikti turiu ką. Dalykų daug, tik nebūtinai viskas visad yra taip matoma. Bet to gal ir nelabai reikia“, – sakė menininkas.

Kultūros ministerijos „Jaunojo menininko premija” apdovanotas A.Serapinas studijavo Vilniaus dailės ir Kopenhagos menų akademijose, jis buvo vienas pirmųjų lietuvių menininkų, pristatytų „Frieze“ meno mugėje.

58-oji Venecijos bienalė vyksta nuo gegužės 11 d. ir truks iki lapkričio 24 d. Joje veikia ne tik kuruota paroda, bet ir nacionaliniai paviljonai. Lietuva joje prisistatys su menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansu „Saulė ir jūra (Marina)“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs