Informacinių technologijų specialistai atkūrė Vilniaus Didžiąją sinagogą virtualioje realybėje. Šventyklos kompleksą sudarė maldos namai, biblioteka, mokykla, bendruomenės taryba ir parduotuvės.
Istorikai teigia, kad Didžioji sinagoga dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų respublikoje pastatytas sinagogas
„Pradėjome nuo istorinių faktų, visos medžiagos surinkimo, nuo nuotraukų, brėžinių ir viso to, ką galėjome rasti apie struktūrą, patį pastatą, interjerą ir visas detales, ką vėliau naudojo mūsų programuotojai, mūsų dizaineriai, norėdami atkurti galutinį produktą virtualioje realybėje“, – pasakojo IT projektų vadovas Dainius Štaras.
Šventykla iki karo buvo svarbus litvakų centras, todėl diskutuojama, kaip pasielgti su atkastais griuvėsiais.
„Atstatymo balsų taip pat yra, bet jų nėra daug, daugiausia kalbama apie tai, kad tai turėtų būti gyvas centras, kuris trauktų pasaulio jaunimą – tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio. Tai būtų vieta kaip ir anksčiau, kur būtų kuriamos idėjos, būtų galvojama, kaip šį pasaulį padaryti geresniu“, – sakė všį „Šiaurės Jeruzalė“ vadovė Anna Avidana.
Dvi dienas trunkančiame mokslininkų sambūryje diskutuojama, kaip įamžinti žydų paveldą, tačiau aptartos idėjos bus įgyvendintos vėliau. Pirmiausia, pasak mokslininkų, reikia baigti kasinėjimus.
„Dar daug liekanų yra po žeme, todėl aš manau, kad pirmiausia šventyklą reikėtų iškasti, o tuomet įamžinti. Šiuo metu svarbiausi yra kasimo darbai“, teigė Jeruzalės hebrajų universiteto Žydų meno centro direktorius dr. Vladimiras Levinas.
„Tiksliai ant sinagogos buvusios vietos yra toks darželio pastatas ir jis trukdo atlikti archeologinius tyrimus, kai tik jis bus perkeltas kažkur kitur, bus atverta galimybė darbams ir matysime, kiek reikia laiko mokslininkams, kad jie viską ištirtų“, – pasakojo A.Avidana.
Vilniaus Didžiosios sinagogos bei gretimų pastatų liekanas tyrinėjantys Jungtinių Valstijų ir Izraelio archeologai sako, kad šio unikalaus žydų kultūrai ir religijai statinio reikšmę galima būtų lyginti su Vatikanu katalikų pasauliui.