Ekspozicijos apimtis leido parodyti tik pagrindinių mecenatų kolekcijas, tad paroda sudaryta iš keturių skyrių: „Vladislovo Tiškevičiaus kolekcija“, „Kanuto ir Boleslovo Ruseckų rinkinys“, „Fiorentinių dinastijos palikimas“, „Antono Kolb-Seleckio įnašas“.
1863 m. pralaimėjus sukilimą buvo uždarytas Senienų muziejus ir Vilniuje neliko muziejų, pristatančių Lietuvos praeitį, kultūros ir meno paveldą. Buvo uždrausta prekyba antikvariniais daiktais, galinčiais priminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kai 1905 m. caras Nikolajus II paskelbė manifestą, suteikusį pilietines spaudos, draugijų steigimo laisves, lenkiškoji miesto šviesuomenė iškart suskato steigti muziejus.
Visuomenės veikėjai, filantropai 1907 m. įkūrė net dvi institucijas – Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugiją (Towarzystwo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie) ir Vilniaus mokslo bičiulių draugiją (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie). Patriotinių jausmų įkvėpti per trumpą laiką dvarininkai, inteligentai sukaupė didžiulę biblioteką, archyvinių dokumentų, istorijos, archeologijos, gamtos, kultūros objektų kolekciją, kurioje svarbią vietą užėmė dailės kūriniai.
Parodoje lankytojai galės susipažinti su Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vladislovo Tiškevičiaus (1865–1936), Kanuto ir Boleslovo Rusecko, Fiorentinių dinastijos, Antono Kolb-Seleckio palikimu.
Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Parodos kuratorės: Laima Laučkaitė, Rima Rutkauskienė
Parodos architektas Saulius Valius
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
