Pavieniui ar poromis įkurdinti kraštovaizdžiuose gyvūnai šįkart tampa vieninteliais paveikslų personažais – tupinčiais, stovinčiais, plaukiojančiais, atliekančiais savo kasdienes veiklas. Ankstesniuose kūriniuose dažniau aptinkamų žmogiškosios aplinkos reliktų čia nebelieka – žiūrovo žvilgsniui čia veriasi retai matomas slėpiningas ir idiliškas gamtos pasaulis ir nesislepiantys jo gyventojai.
Drobėse gamta perteikiama specifiškai, tarsi žiūroviškai sukomponuotuose dokumentinio filmo kadruose. Juntama atvaizdo režisūra kuria savitą santykį su vaizduojamais objektais, kartu priartindama juos ir atitolindama, panardindama kinematografiškoje nerealybėje ir išryškindama gretutinius pasakojimus. Natūrą menininkė stebi iš ekologinės perspektyvos, akcentuodama žmogaus poveikio gamtai, klimato krizės, tarprūšinių santykių klausimus, per gyvūnų portretus tyrinėdama mūsų pačių ritualus. Empatiškas jos požiūris į gyvūnus išsiskleidžia emocingais jų atvaizdais, kviečiančiais įsijausti, išgyventi bendras patirtis. Gyvūnai žvilgsniais tarsi gaudo žiūrovų žvilgsnius, ieškodami kontakto ir ryšio – jie yra mes, mes esame jie.
Didelis dėmesys skiriamas ir pasikeitusiai gamtinei aplinkai. Įprastą žalią gamtos spalvą paveiksluose keičia ryškūs raudonos tonai ir šis kolorito pasikeitimas nėra atsitiktinis – jis signalizuoja pokyčius, kad aplinka jau nebėra tokia, kokią ją įprastai matome ar įsivaizduojame, kad pasaulis, kurį pažįstame, keičiasi, veikdamas ne tik mus, bet ir visus kitus jame gyvenančius. Tai gali būti nerimastinga užuomina apie mūsų gamtos trapumą, apie negrįžtamą žmogaus pėdsaką Žemėje. Tačiau pats kirbantis nerimas skatina ne kurti scenarijus ateities alternatyvoms žmonijos išsigelbėjimui, o stabtelėti ir atidžiai, jautriai, su dideliu rūpesčiu apsidairyti aplink, leidžiant sau pasimėgauti, pasigrožėti šia jaukia (laikina) priebėga.
Ieva Trinkūnaitė (g. 1997) – jaunosios kartos menininkė. 2020 m. baigusi grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, ji dirba giliaspaudės technikomis, kuria mišrios technikos piešinius ir tapo. Nuo 2018 m. dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir svetur, surengė personalinių parodų Lietuvoje, P.Korėjoje. Menininkės kūriniai saugomi „Noewe Foundation“, „Sun Blanket Foundation“, Kinijos spaudos muziejaus bei privačiose kolekcijose.
